Dvylikos metų mergaitė Matilda, grįžusi iš parduotuvės savo bute randa iššaudytą šeimą bei jame dar siautėjančius gangsterius. Mergaitę išgelbėja kaimynas Leonas, kuris yra samdomas žudikas. Matilda paprašo, kad vyras išmokytų ją šios profesijos subtilybių.
Lietingas rudens vakaras neatpažįstamai apverčia aukštyn kojom kelių žmonių likimus. O DAE-SU atsibunda nuo dirbtinio apsvaiginimo ir greitai išsiaiškina, kad jis buvo pagrobtas dėl niekam nežinomų priežasčių ir uždarytas privačiame kalėjime. Per televiziją vyras netyčia išgirsta apie žiauriai nužudytą savo žmoną, jo paties kraują įvykio vietoje ir be žinios pradingusią mažąją dukrelę, kurios jis nespėjo pasveikinti su gimtadieniu. Jis visiškai nieko neprisimena, nesuvokia kurioje pasaulio vietoje yra izoliuotas nuo visuomenės ir neįsivaizduoja kiek dar laiko teks praleisti prabangiai įrengtame kambaryje be langų bei durų. Psichologinė ir fizinė kančia baigiasi tik po 15 metų, kai O DAE-SU tiesiog praranda sąmonę nuo nervus paralyžuojančių dujų ir pramerkia akis jau nežinomo miesto gatvėje. Vyras atgauna laisvę lygiai taip pat netikėtai, kaip ir pateko į paslaptingąjį kalėjimą.
1932-ųjų rimeikas pasakoja apie gangsterio Tonio Montanos (Al Pacino) ir jo artimo draugo Menio Rei pabėgimą į Majamį. Nužudęs įtakingą kubietį Montana pagaliau gali palikti bėglių stovyklas ir keliauti po JAV. Po keleto nesėkmingų mėginimų susirasti legalų darbą Montana su Rėjum pradeda prekiauti kokainu. Tonis greitai iškyla, bet kuo jis darosi įtakingesnis, tuo labiau auga jo priešų skaičius ir paranoja. Scenarijaus autorius Oliver Stone.
Buvęs draudimo kompanijos darbuotojas Leonardas Shelby (akt. Guy Pearce) tampa žiauraus nusikaltimo liudininku. Prieš pat atsitiktinai atsibudusio jaunuolio akis yra išprievartaujama ir nužudoma jo žmona. Todėl jis nenumaldomai trokšta keršto ir nieko daugiau. Net ir pats palankiausias teismo sprendimas jo nepatenkintų. Jaunuolis nori atkeršyti pats, bet nežino visiškai nieko apie žudiką. Jis nieko neatsimena....
Buvęs Vietnamo karo dalyvis Travisas Biklas naktimis dirba taksistu ir taip kovoja su jį kankinančia nemiga. Jis yra vienišas, neturi draugų. Jam pastoviai vaidenasi, kad Niujorkas yra pilnas įvairių "gyvulių" ir "šiukšlių", kurias reikia kuo greičiau išnaikinti. Ir kas tai galėtų padaryti, jeigu ne jis pats. Nepastovios psichikos žmogus netgi buvo suplanavęs nužudyti senatorių, tačiau vėliau nusprendė išgelbėti 12-metę prostitutę Iris iš ją globojančio ir išnaudojančio sutenerio pinklių.
Filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ scenarijus paremtas romanu „Ar androidai sapnuoja elektronines avis“(Philip K. Dick). Veiksmas vyksta 2019 metų lapkritį, tamsiame ir niūriame Los Andžele. Tai ateitis kurioje egzistuoja dirbtinai sukurtos, protingos būtybės - replikantai. Naujoji šių androidų karta „Nexsus-6“ niekuo nesiskirtų nuo žmonių jei nebūtų stipresni, greitesni ir turėtų emocijas. Šie replikantai atsiduria už įstatymo ribų. Kovoti su jais paskiriami specialūs policijos būriai, o ypatingai žiauriai ir klastingai replikantų grupei sutramdyti pasitelkiamas pagrindinis filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ veikėjas Dekardas (vaid. Harisonas Fordas).
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Šešiolikmetis Donis, vyresnės klasės moksleivis, jau žino, kas yra mirtis. Po nelaimingo atsitikimo, per kurį jis vos liko gyvas, Donis pastebi, kad gali keisti laiką ir likimus. Su juo vykstančios permainos gąsdina visus artimuosius. Išmokęs keliauti po kitus pasaulius, Donis suvokia, kad net patys nereikšmingiausi poelgiai gali sukelti milžiniškus kataklizmus.
XX amžiaus pabaigoje žmonių populiaciją nuo žemės paviršiaus nušluoja mirtinas virusas. Išlikę keli procentai žmonijos priversti apsigyventi giliai po žeme. Nuteistasis Džeimsas Koulas sutinka dalyvauti eksperimentų serijoje mainais į amnestiją. Jis išsiunčiamas į praeitį, kad rastų žmones, atsakingus už paleistą virusą, ir gautų jo pavyzdį, pagal kurį galėtų sukurti priešnuodį. Įvykus klaidai jis atsiduria šešeriais metais anksčiau, nei planuota, ir dėl savo elgesio yra uždaromas į psichiatrijos ligoninę. Ten jis sutinka anarchistinių pažiūrų gyvūnų teisių gynėją Džefrį Goinsą. Šis bando padėti Džeimsui pabėgti iš ligoninės, tačiau bandymas nepavyksta. Koulas apsvaiginamas raminamaisiais ir prirakinamas prie lovos. Netrukus ligoninės personalas pastebi, kad Koulas dingo. Jis grįžta į savo laikus, bet netrukus vėl siunčiamas praeitin, kad surastų „dvylikos beždžionių armiją“ – pogrindinę grupuotę, tariamai paleidusią virusą, kuriai vadovauja Goinsas...
Filmas „Lakštingala“ - tai prie ekranų prikaustanti intriguojanti drama, nukeliantį žiūrovą į 1825 metų Australiją ir pasakojanti istoriją apie teisingumo ieškančią nuteistą airę Klerę ir jos draugą pėdsekį aborigeną Bilį kolonijinėje Tasmanijoje.
Jų rankose – ginklai, ant pečių – pusšimtį kilogramų sveriančios kuprinės, virš galvos – kepinanti dykumos saulė, o smegenyse – visiška sumaištis. Ką, po velnių, jie čia veikia? Kodėl privalo alsuoti dykumos dulkėmis, kęsti klaikų karštį ir kiekvieną akimirką rizikuoti gyvybėmis toli nuo namų ir mylimų žmonių?