Žydų tautybės kirpėjas (vaidina Čaplinas), kuris kaunasi už išgalvotą šalį- Tomainiją - kovos metu išgirsta vado Šulco išvargusį pagalbos šauksmą ir nusprendžia jam padėti. Šulcui sėkmingai išsigelbėjus, o kirpėjui dėl amnezijos patekus į ligoninę, po dvidešimties metų jis išeina ir sužino, jog Tomainija yra valoma diktatoriaus Adenoido Hynkelio (taip pat vaidina Čaplinas). Hynkelis niekina žydus ir nuolatos siaubia jų getą. Tuo tarpu kirpėjas grįžta į savo kirpyklą gete. Nežinodamas apie esama antižydišką Hynkelio politiką, jis susiduria su arijų kulto gauja.Kirpėją išgelbėja jo draugas Šulcas, vienas ištikimiausių Hynkelio vadų. Jo dėka getas susilaukia atokvėpio nuo diktatoriaus atakų. Kirpėjas atnaujina savo darbą kirpykloje ir užmezga platonišką draugystę su Hana.
Neįtikėtina meilės istorija apie Joelį ir Clementine, dvi priešingybes, kadaise aistringai pamilusius vienas kitą, o dabar jau benutraukiančius santykius. Visai netikėtai Joelis sužino, kad Clementine intensyviai lankosi pas psichiatrus, kur jai taikoma neįprasta procedūra: atminties ištrynimas. Joelis, savo širdyje vis dar puoselėjantis šiltus ir aistringus jausmus Clementine, negali susitaikyti, kad jo mylimoji pasiryžo dirbtinai ištrinti iš atminties visus prisiminimus, susijusius su jų meile. Pykčio ir nevilties genamas, jis taip pat nusprendžia atsikratyti prisiminimų apie Clementine pas psichiatrus... Didžioji filmo dalis kaip tik ir vyksta Joelio mintyse ir prisiminimuose, kai jam taikoma trynimo procedūra. Staiga Joelis suvokia, kad jis visai nenori pamiršti Clementine ir procedūros metu pradeda slėpti ją kituose savo prisiminimuose, kas galiausiai labai netikėtai paveikia visą jo atmintį...
1944 metų vasara, Europoje dar siaučia Antrasis pasaulinis karas. Žydaitė dainininkė Reičel slapstosi Olandijos kaime. Kai subombarduoja jos slėptuvę, ji su grupele žydų bando barža pabėgti iš okupuotos teritorijos, tačiau jų laivas kaktomuša susiduria su nacių patruliu ir visi keleiviai žiauriai išžudomi. Gyva lieka tik Reičel. Po šio įvykio ji prisijungia prie olandų pasipriešinimo grupelės. Kad išgelbėtų kelis pasipriešinimo narius iš kalėjimo, ji užmezga romaną su aukšto rango vokiečių karininku Miunce. Tačiau operacija žlunga. Dabar moters gyvybei gresia dvigubas pavojus, nes pasipriešinimo bendražygiai kaltina ją išdavyste.
Tai istorija apie didį Amerikos generolą Patoną, kuris dalyvavo tiek I, tiek II pasauliniame kare. Jis gimė 1885-11-11 San Gabriel (Kalifornijoje),1909 metais baigė Vest Point karo akademiją. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare (vadovavo ką tik suformuotam Jungtinių Amerikos Valstijų tankų korpusui, kuris kovėsi Prancūzijoje). Per Antrąjį pasaulinį karą kariavo Maroke (1942), Sicilijoje (1943), vėliau vadovavo 3‑ajai armijai, kuri dalyvavo Sąjungininkų puolime Šiaurės Prancūzijoje (1944) ir Vokietijoje (1945). Pagarsėjo žaibišku tankų junginių reidu į Vokietijos gilumą (1945-02-03). Jis laikomas vienu gabiausių, bet ir prieštaringiausių Jungtinių Amerikos Valstijų karo vadų per II pasaulinį karą (pasižymėjo itin griežtais vadovavimo metodais; plačiai pagarsėjo atvejis, kai ligoninėje sumušė kareivį, kurį įtarė simuliuojant).
Prieš šešiasdešimt metų JAV ir Japonijos armijos susitiko Ivo Džimos saloje. Po kelių dešimtmečių keli šimtai laiškų buvo iškasti iš kietos Ivo Džimos žemės. Šie laiškai suteikia balsus ir veidus saloje kovojusiems vyrams bei išskirtiniam jų generolui. Japonų gynybai vadovauja Generolas Tadamichi Kuribayashi. Su nedidelėmis gynybos pajėgomis, kurias iš esmės sudarė tik japonų kareivių ryžtas ir vulkaninis salos peizažas, beprecedentė Generolo Kuribayashi taktika lemia netikėtą posūkį kare. Jo dėka mūšis, iš kurio amerikiečiai tikisi greitos ir lengvos pergalės, virsta herojiška ir sumania kova, trukusia net 40 dienų. Beveik 7000 amerikiečių karių žuvo Ivo Džimoje. 20 000 japonų karių krito kovoje. Juodas Ivo Džimos smėlis sugėrė jų visų kraują, tačiau pasiaukojimas, jų pasipriešinimas, jų drąsa ir užuojauta išliko gyvi jų laiškuose, siųstuose namo.
Filmo siužetas II pasaulinio karo pradžioje vokiečių alpinistų (jų tarpe ir garsus alpinistas Hainrichas Hareris) ekspedicija išvyksta į britų Indiją. Tačiau britams paskelbus karą nacistinei Vokietijai, ekspedicijos dalyviai suimami ir uždaromi į kalėjimą. Po keleto nesėkmingų bandymų Hareris su keliais kitais kaliniais pasprunka. Jis atsiskiria nuo kitų ir per Himalajus traukia į Tibetą. Prie jo prisijungia ir Pėteris Aufšnaiteris. Po alinančios kelionės, keliautojai galiausiai pasiekia uždraustąjį miestą – Lasą. Čia jie maloniai priimami ne tik vietinių gyventojų, bet ir valdžios atstovų. Tibetą valdo dar nedidelis berniukas – Dalai Lama XIV (Kundunas). Jis labai susidomi atvykėliais ir Hareris tampa jo mokytoju ir draugu. Tačiau Kinijoje valdžią paima komunistai ir reiškia pretenzijas į Tibeto žemes. Jie visiškai ignoruoja Tibeto kultūrą, naikina šventyklas ir žudo gyventojus.