„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.
Pietų Bostone gyvena keturi draugai – eiliniai dvidešimtmečiai. Jų laisvalaikis nesiskiria nuo tūkstančių kitų vaikinų. Tačiau vienas kompanijos narys – Vilas Hantingas – turi unikalią prigimtinę dovaną: jis – genijus. Kai matematikos profesorius pastebi jo gabumus, jis primygtinai reikalauja, kad Vilas liautųsi švaistyti savo talentą ir pirmiausiai nusiunčia jį pas psichologą. Savaitiniai susitikimai su nieko nepasiekusiu, bet kadaise daug žadančiu psichoterapeutu, naudingi abiem – ir pacientui, ir psichologui.
Džeikas LaMotta – profesionalus boksininkas, ketvirtajame dešimtmetyje kovojęs vidutinio svorio kategorijoje. Nepažabojamas ir skandalingas charakteris visą gyvenimą buvo didžiausias boksininko priešas, padaręs jam nemažai rūpesčių tiek asmeniniame gyvenime, tiek bokso ringe. Didelį potencialą turintis LaMotta, pramintas Bonkso Buliumi, barstė save muštynėse, lėbavimuose, nuolat įsiveldavo į skandalus dėl nieko, fanatiškai pavydėjo savo gražuolės žmonos ir vieną po kito keldavo pavydavo scenas, į darbą paleisdamas kumščius.
Vienas ryškiausių XX amžiaus protų. Vienas skausmingiausių jo užtemimų. Tikra Johno Forbeso Nasho gyvenimo istorija.J.F.Nashas jaunesnysis gimė 1928-aisiais metais - tais pačiais metais, kai garsus vengrų matematikas Johnas fon Noymanas sukūrė esmines vadinamąsias "žaidimų teoremas”. Po dvidešimties metų Nashas iš esmės peržiūrėjo jo teorijas ir sukūrė naujas. Jomis paremti visi nūdienos ekonomikos modeliai. 1958-aisiais žurnalas "Fortune” paskelbė Nashą gabiausiu savo kartos mokslininku. O jau kitąmet jis atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Jam šėrė medikamentus, gydė elektrošoku, tačiau nieko nepasiekė. Praėjo trisdešimt metų ir Nashas staiga išgijo, nors gydytojai ir tvirtino, kad šizofrenija nepagydoma. Galiausiai jie nutarė, kad Nasho diagnozė nebuvo teisinga. Bet kas gi įvyko iš tiesų?
Garsus advokatas Martinas Veilas imasi iš pirmo žvilgsnio visai aiškios ir neįdomios bylos. Žiauriai nužudytas aukštas bažnyčios pareigūnas. Visi įkalčiai nukreipti prieš ramų ir tylų vaikinuką, protiškai atsilikusį našlaitį, patarnaujantį bažnyčioje. Vaikinas atrodo toks nekaltas ir bejėgis, kad sunku patikėti jo kalte. Tada advokatas imasi pats tirti bylą. Netrukus paaiškėja šokiruojančių šventikų, aukštų pareigūnų, tarp jų ir apygardos prokuroro, gyvenimo faktų. Iškyla skandalas dėl seksualinio išnaudojimo. Advokatas žūtbūt nori išgelbėti vaikiną nuo mirties bausmės.Reikalai komplikuojasi, kai advokato priešininke tampa jo buvusi meilužė, kuri teisme vykdo korumpuoto prokuroro valią.
„Edas Vudas“ – tai filmas apie iš tiesų gyvenusį Holivudo kino kūrėją, kuris gerbėjų dėmesio sulaukė jau po mirties. Ir visai ne dėl gerų filmų, o atvirkščiai – dėl niekam tikusių, anksčiau ne tik meno kritikų, bet ir žiūrovų nevertintų kino juostų. Nespalvotoje 1994 metais pasirodžiusioje E. Vudo biografijoje vaizduojamos nepaliaujamos nevykusio, tačiau niekuomet nepasiduodančio režisieriaus pastangos pelnyti šlovę didžiajame ekrane, nesėkmingi bandymai prilygti jo garbinamai legendai Orsonui Wellesui, skleidžiasi keista draugystė su Drakulą įkūnijusiu aktoriumi Bela Lugosi.
Erina visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti savo tris vaikus ir įsidarbina nedidelėje advokatų kontoroje. Smalsiai moteriai į rankas patenka neaiški ir įtartina byla. Erina pradeda savarankiškai narplioti miglotą istoriją, įkalba Edą jai netrukdyti. Paaiškėja, kad toje istorijoje yra įsipainiojusi solidi kompanija “Pasific Gas&Electric”, tiekianti gyventojams užnuodytą geriamąjį vandenį. Erina nusprendžia rimčiau pasidomėti įkalčiais, juolab, kad atsiranda draugų, kurie sutiktų jai padėti.
Daug metų išdirbusi prostitutė bare susipažįsta su jauna mergina, kurią šeima išsiuntė gydytis nuo lesbietiškų polinkių. Šioje aplinkoje moteris atranda meilę, ir viso savo apgailėtino gyvenimo prasmę, tačiau per vėlai... Filmas pasakoja apie tikrus moters gyvenimo įvykius, kuri buvo apkaltinta žmogžudystėmis ir kalėjime 12 metų laukė mirties bausmės.
Pirmoje „Sicario“ dalyje naivios FTB agentės akimis stebėjome negailestingą, žiaurų ir jokių taisyklių nepaisantį narkotikų karą JAV-Meksikos pasienyje. Praėjus trejiems metams, Pietų Amerikos narkotikų karteliai atrado naują pajamų šaltinį: už nemenką atlygį jie padeda į JAV teritoriją patekti džihado kovotojams. Iškilus naujai grėsmei, aukščiausi JAV pareigūnai atriša rankas specialiajam savo agentui Metui Greiveriui (akt. Josh‘as Brolin‘as). Šis kreipiasi pagalbos į savo seną pažįstamą – paslaptingąjį Alechandrą (Benicio Del Toro). Pastarasis suorganizuoja vieno narkotikų kartelio vaideivos dukters pagrobimą, taip tikėdamasis sukelti kartelių tarpusavio karą. Tačiau šiam planui nepavykus, o įvykiams pasisukus labai netikėta linkme, Alechandras priverčiamas pergalvoti savo prioritetus ir vertybes.
Fukušimos atominės elektrinės Japonijoje darbuotojai rizikuoja gyvybėmis bei lieka jėgainėje tam, kad apsaugotų ją nuo sunaikinimo po to, kai regioną nusiaubia galingas žemės drebėjimas ir nušluoja 10 m cunamio banga 2011-aisiais.
Apokaliptiniais 2018 m., John Connor yra žmogus, kuriam lemta vadovauti žmonėms, besipriešinantiems dirbtinio intelekto sistemai Skynet ir jos terminatorių armijai. Tačiau ateitis, kurią įsivaizduodamas užaugo Connor, yra pakeičiama Marcus Wright, netikėtai pasirodžiusio vyro, kurio paskutiniai prisiminimai yra iš mirties suolo. Connor privalo nuspręsti, ar Marcus atsiųstas iš ateities, ar išgelbėtas iš praeities. Skynet ruošiantis paskutinei atakai, Connor ir Marcus išsiruošia į odisėją kartu, kuri priveda juos prie Skynet veiksmų centro, ir jie sužino baisią paslaptį apie žmonijos pražūtį.
Džonas Šaftas – bebaimis Niujorko policijos detektyvas. Visuomet vilkintis juodą odinį apsiaustą Džonas Šaftas nepripažįsta jokių autoritetų, ginčus linkęs spręsti kumščiais ir todėl dažnai konfliktuoja su kolegomis. Šis pareigūnas tiria painias ir sudėtingas, dažnai su rasizmu susijusias bylas. Vieną naktį šalia naktinio baro žiauriai nužudomas juodaodis vaikinas. Atvykęs į nusikaltimo vietą, Džonas Šaftas nė kiek neabejoja, kad tai garsėjančio žiaurumu rasisto Valterio Vadeo rankų darbas. Vienintelė Džono Šafto viltis - baro padavėja, kuri matė kaip baltaodis rasistas turtuolis užmušė tą juodaodį smūgiuodamas per galvą su beisbolo lazda. Tačiau mergina bijo susidorojimo ir atsisako liudyti teisme. Neturėdamas reikalingų įkalčių teisėjas paleidžia vaikiną už piniginį užstatą, kurį sumoka jo tėvas turtuolis. Vos išėjęs iš kalėjimo Valteris pabėga į Šveicariją. Pralaimėjęs Džonas Šaftas palieka Niujorko policiją ir savais metodais imasi tirti šią bylą.