Oskarui nominuotas 1980 m. australų režisieriaus Bruce Beresfordo tikrais faktais paremtas karinis filmas apie karininko Hario Moranto teismą anglų – būrų karo metu. 1899 – 1902 m. Pietų Afrikos Respublikoje vyko Antrasis anglų – būrų karas. Trys australai karininkai (Morantas, Handkokas ir Vitonas), tarnaujantys Didžiosios Britanijos kariuomenėje, apkaltinami nužudę į kelis būrų belaisvius ir vokietį misionierių. Nors taktika neimti belaisvių taikoma ir kitų armijos dalinių, lordas Kičeneris nusprendžia surengti parodomąjį teismo procesą, kurio nuosprendis žinomas iš anksto, kai ginti australus paskiriamas tribunolo bylų niekada nenagrinėjęs majoras Tomas...
Mija ruošiasi tapti Ženovijos valdove. Kartu su geriausia drauge Lili ir išmintingąja močiute karaliene Klarisa apsigyvenusi Ženovijos valdovų rūmuose, mergina netrukus sužino, jog užimti karalienės sostą jai gali tekti kur kas anksčiau, nei ji iš pradžių manė. Jaunoji herojė tikrai nesijaučia pasiruošusi tapti šalies valdove, tačiau, lyg to būtų maža, Mijai tenka dar vienas išbandymas. Pasirodo, jog Ženovijos sostą gali užimti tik ištekėjusi moteris! Ir nepanašu, kad būtų paisoma pačios merginos jausmų: princesės vedybos - užsienio politikos reikalas. Tačiau Mija - ambicinga, savarankiška šiuolaikinė panelė - visiškai netrokšta paisyti šių viduramžiškų taisyklių ir tekėti už kažkieno jai išrinkto vyro. Tik ar pavyks herojei pakeisti senas tradicijas, kai į Ženoviją jau plūste plūsta kilmingi jaunikiai?..
1956-aisiais JAV pasirodė pirmoji įgarsinta L.Tolstojaus romano „Karas ir taika“ ekranizacija. Ankstesnės trys buvo sukurtos nebyliojo kino epochoje. Filmo žvaigžde tapo Odri Hebern, ekrane įkūnijusi Natašą Rostovą. Kai pasirodė šis filmas, aktorei buvo 27-eri. Miniatiūrinė Odri sugebėjo perteikti L.Tolstojaus herojės vidinio pasaulio sudėtingumą. Ir dabar, dar sykį pažiūrėjus filmą su O.Hebern ir palyginus jį su kitomis „Karo ir taikos“ ekranizacijomis, galima dar kartą įsitikinti, kad amerikietė aktorė perprato rusės Natašos Rostovos charakterį, perėmė įpročius, pažvelgė į savo personažo sielos gelmes ir išreiškė jos meilę. Nors 1956 metų „Karo ir taikos“ ekranizacija vis sensta, savo žavesio nepraranda. Priešingai, tai retro filmas, kurį galima su malonumu žiūrėti dar ir dar kartą ir vėl pasiduoti pagrindinės herojės, vaidinamos O.Hebern, žavesiui.
Skandalingas filmas apie skandalingą asmenybę, sekso reikalų žinovą Alfredą Kinsį. 1948 – aisiais plačiai pagarsėjusia knyga ‘‘Vyrų seksualinis elgesys‘‘ jis sukėlė tikrą sekso revoliuciją ir susilaukė aršių konservatyvaus požiūrio profesorių protestų. Asmeninis sekso daktaru praminto Kinsio gyvenimas taip pat buvo pilnas lakiausių fantazijų ir netramdomų geismų. Juosta nominuota "Oskarui" už geriausią antraplanį moters vaidmenį.