Tai istorija apie berniuką Harį Poterį, kuris 10 metų pragyveno po laiptais ir tikėjo apgaulingais dėdės ir tetos pasakojimais, kad jo tėvai žuvo autoavarijoje, nors iš tikrųjų jie buvo nužudyti per Helovyno šventę. Per vieną savo gimtadienį Haris Poteris vis dėlto išsiaiškina visą teisybę apie tėvus ir apie randą savo galvoje. Be to, jis gauna netikėtą pasiūlymą-laišką, kurį atnešė pašto pelėda,- mokytis Hogvartso jaunųjų raganiukų ir burtininkų mokykloje, kur Hario laukia daug draugų ir daug priešų. Vienas tokių yra tamsos lordas Voldemortas, kuris suorganizavo Hario Poterio tėvų nužudymą, o dabar ketina Anapilin išsiųsti ir talentingąjį berniuką. Prasideda nepamirštami nuotykiai: jis išmoksta keisčiausių burtų, tampa kvidičo ( lyg ir krepšinio ant šluotų ) čempionu, padeda išperinti slibiniūkštį ir, slepiamas neregimojo apsiausto, leidžiasi į pavojingą žygį. Su keletu tikrų draugų Haris Poteris eina pasitikti stebuklingos savo lemties...
Jauna gražuolė nepatenkinta savo vedybomis, tad po atostogų nusprendžia skirtis. Bet, grįžusi į gimtąjį Paryžių, sužino, kad jos vyras žuvo keistomis aplinkybėmis. Šnipai, painios intrigos, grožis bei nuostabi muzika (nominuota "Oskarui") ir visada nostalgiškas senojo Holivudo spindesys. Visa tai puikiai dera klasikinėje detektyvinėje komedijoje "Šarada" su kino legendomis Audrey Hepburn ir Cary Grant'u.
Visiškai paralyžuotas Jeanas-Do tampa įkalintas savo kūno skafandre ir gali judinti vien tik kairiąją akį, mirksinčią tarsi drugelis suplasnoja savo sparneliais. Vienas mirksnis reiškia „taip“, o du mirksniai - „ne“. Laki vaizduotė, nepalaužiamas protas, specifinis humoro jausmas ir neblėstanti atmintis veikia visu pajėgumu...
Garsiojo režisieriaus Stiveno Spilbergo filme – grupelė ateivių nusileidžia tyrinėti Žemės, tačiau juos užklumpa slaptosios tarnybos ir mokslininkams iš kitos planetos reikia kuo skubiau skristi namo. Tačiau vienas nespėja į skraidančią lėkštę. Vargšelis prieglobstį randa paprastoje amerikeičių šeimoje. Labiausiai jam patinka berniukas, vardu Elijotas – ateiviui artima siela. Jiedu netgi jaučią tą patį, ir jei ateivis išgeria alaus, tai Eliotas apgirsta. Oi, kokių nuotykių berniukas patiria mokykloje! Kol ateivis bando prisitaikyti prie gyvenimo Žemėje, jo stropiai ieško specialiosios tarnybos. Ar joms pavyks surasti nežemišką būtybę?..
Šis filmas nukreipia mus į misticizmo ir stiprių emocijų pasaulį. Filmas pasakoja apie dvi jaunas moteris – bendravardes, gimusias tą pačią dieną, turinčias panašias biografijas bei pomėgius, tačiau gyvenančias skirtingose šalyse: Weronika – Lenkijoje, o Veronique – Prancūzijoje. Moterys viena kitos nepažįsta, bet jaučia dvasinį ryšį.
Princesė Tiana gyvena Naujojo Orleano (džiazo „lopšio“) prancūzų kvartale, „Džiazo amžiaus“ laikais. Kadangi veiksmas vyksta „Džiazo amžiuje“, princesė džiazuoja. Džiazuoja ir varlė – užkerėtas princas. Tiesą sakant, čia džiazuoja visi: nuo paprastų prancūzų kvartalo gyventojų iki nepaprasto krokodilo, gyvenančio pro šalį tekančioje Misisipėje. Tiana – yra pirmoji afroamerikietė mergina gausiame Disnėjaus princesių būryje. Užkerėtas princas yra tiesiog žalia varlė. Herojams susitikus, kalba užsimezga apie bučinį, galintį panaikinti vargšo princo prakeiksmą ir nelaimę. Tačiau galų gale avantiūrai įkalbėtos princesės ryžtas materializuojasi visiškai ne taip, kaip tikėjosi princas…
1776 metais Pietų Karolinos žemes pasiekia revoliucinis karas. Amerikiečiai kovoja su britų pulkais. Benjaminas Martinas (Mel Gibson), garsėjantis greitumu ir nenugalimumu, turintis didelę kovotojo patirtį, atsisako būti savanoriu, kad apsaugotų septynis savo vaikus, kuriuos augina vienas po žmonos mirties. Vyriausias Benjamino sūnus Gabrielis (Heath Ledger) nepaklauso tėvo – užsirašo savanoriu. Vaikinas įsitikinęs, kad karas skirtas narsiems, galvojantiems apie šalies ateitį ir nuotykių beieškantiems žmonėms. Deja, taip karu besižavintis jaunuolis patenka į nelaisvę, kitas Benjamino sūnus žiauriai nužudomas generolo Tavingtono. Nors Benjaminas Martinas norėjo gyventi taikoje, aplinkybės privertė iškelti karo kirvį. Į kruviną kovą jis įtraukia ir dar mažamečius savo vaikus. Prasideda mūšis ne tik už jaunos valstybės nepriklausomybę, bet ir už savo šeimą, kerštas už skurdą, sudegintus namus ir sūnaus mirtį.
Skandalingiausia visų laikų asmenybė, rašytojas ir pasileidėlis Markizas de Sadas jau senas ir gyvena beprotnamyje Šarantone, bet dar nepraradęs žavesio. Jį akylai saugo, tačiau de Sadas įsigudrina savo nepadorius, XVIII a. Prancūziją šokiruosiančius literatūros kūrinius išsiųsti į laisvę. Jam padeda žavi skalbėja Madelina. Ją įsimyli jaunas abatas, Šarantono pamišėlių globėjas. Jis nebegali suvaldyti savo aistros merginai, juolab, kad nepaprastasis kalinys – markizas de Sadas – ją dar labiau kursto. Tačiau palaimingos pasileidėlio dienos gali greitai baigtis. Markizo de Sado romanus skaito visas Paryžius, tad nenuostabu, kad apie juos sužino net ir Napoleonas. Imperatorius neketina taikstytis su blevyzgojančiu maištininku ir į Šarantoną siunčia grėsmingąjį daktarą Rojė-Kolarą. Šis garsėja žiauriu bepročių gydymu ir tramdymu.
1943-ieji metai. Prancūzų kolonijos gyventojai prisjungia prie prancūzų kariuomenės, kad apgintų savo tolimąją gimtinę nuo nacistų. Šie didvyriai jau seniai buvo pamiršti istorijos, bet jų žygdarbiai išliko žmonių širdyse. Jų dėka buvo laimėtos pergalės Italijoje, Provanse, Vozge, Elzase.
Netikėtai į tualetą pakliuvusi žiurkė patiria šokiruojantį sukrėtimą, kai kažkas nuleidžia vandenį tualete! Taip iš prabangių apartamentų ji patenka į purvinus Londono kanalizacijos vamzdžius, kur turi išmokti prisitaikyti prie kitokio gyvenimo ir susiranda naujų pažįstamų.