Pagrindinė filmo herojė – jauna mergina, bandanti patikti savo tėvams, bet visad juos nuliūdinanti. Kai Kinijos imperatorius įsako visiems krašto vyrams kariauti su mongolų grobikais, ji persirengia vyrų ir užima savo tėvo vietą, tuo pačiu išgelbėdama jį nuo neišvengiamos mirties.
Filmo siužetas suskaidytas į epizodus, kuriuos sieja Šventojo Gralio užduotis ir Terry Gilliamo animaciniai intarpai. Filmo pradžioje karalius Artūras renka riterius savo Apvaliajam Stalui. Po kelių nesėkmių galiausiai prie jo prisijungia seras Bedeveras Išmintingasis seras Lanselotas Narsusis, seras Galahadas Tyrasis, seras Robinas Ne Toks Narsus Kaip Seras Lanselotas ir seras Kuris Šiame Filme Nepasirodo. Riteriams Dievas duoda užduotį surasti šventąjį Gralį. Beieškodami riteriai susiduria su įvairiais pavojais: Juodligės pilies merginomis, Riteriais, kurie sako Ni, triušiu žudiku ir kt. Filme gausu kitų epizodinių veikėjų: valstiečiai anarchosindikalistai, vienuoliai, giedantys lotyniškai, ragana, Pelkės pilies karalius ir jo sūnus, burtininkas, Mirties Tilto sargas, prancūzai. Periodiškai pasirodo elementų, susijusių su kregždėmis.
Tolimoje šalyje, negailestingas valdovas Lordas Farquaad’as į tolimąjį užkampį išvijo visas pasakų būtybes. Valdovui pasipriešinoti sugebėjo trys būtybės: Pirmasis – žalias, smirdintis ogras, tačiau su auksine širdim, vardu Šrekas; jo kilnusis bendražygis, negalintis nutilti, Asilas; ir gražioji, bet „kieta“ princesė Fiona, kurią į žmonas pasiimti nori pats piktasis Duloc’o valdovas.
Aladinas, gatvių padauža, jau senai gyvena dideliame mieste su savo ištikima beždžionėle Abu. Kai princesė Džasmina slapčia palieka rūmus, kuriuose yra verčiama būti, ji patenka į turgų, kur atsitiktinai susiduria su Aladinu. Įsakius blogajam Džafarui, šis yra įkalinamas ir priverčiamas padėti sultono padėjėjui gauti paslaptingą lempą, kurios dėka jis perimtų sostą. Aladinui tai vienintelis šansas vesti princesę, kuri pagal įstatymą privalo ištekėti tik už princo.
Filmas – humoro ir siaubo mišinys. Piktųjų jėgų valia šiuolaikinis sėkmės karys atsiduria viduramžiuose. Jis turi nugalėti blogąsias jėgas ir grįžti namo.
Jaunas ginklakalys Balianas priverstas bėgti iš savo gimtinės. Jis prisideda prie kryžiuočių riterių būrio, kuriam vadovauja jo tėvas. Tačiau viename mūšyje tėvas sunkiai sužeidžiamas ir prieš mirtį spėja paskelbti savo sūnų riteriu. Šis prisiekia ištikimybę Jeruzalės karaliui. Balianas netrunka pagarsėti kaip narsus ir patyręs kovotojas. Išvaizdus ir garbingas jaunas vyras atkreipia karaliaus sesers gražuolės Sibilės dėmesį. Jis pelno nuostabios moters palankumą, tačiau įsigyja mirtiną priešą – juo tampa kilmingasis Gajus de Lusinjanas, Sibilės vyras, tamplierių ordino riterių vadas. Pavydo apakintas Gajus su savo negailestingais riteriais užpuola musulmonų karavaną, kurį ginti pavesta drąsiajam Balianui, ir taip išprovokuoja karą su šimtus kartų didesne galingojo Egipto valdovo Saladino kariuomene.
Paveikta piktų raganos kerų, nuostabi princesė Gizelė iš savo nuostabios animacinės ir muzikos pilnos karalystės nubloškiama į jai nesuvokiamą ir bauginantį nūdienos pasaulį – pilkas ir purvinas Manheteno gatves. Šokiruota šios visiškai naujos aplinkos, kuri nė iš tolo neprimena pasakos, Gizelė iš visų jėgų ima ieškoti būdų, kaip sugrįžti į savo saugų pasaulį. Vieną dieną ji sutinka žavų skyrybų advokatą, kuris pasišauna jai padėti. Nepaisant to, kad pasakų šalyje jos laukia nuostabus princas, Gizelė pajunta, kaip pamažu ima įsimylėti savo naująjį pažįstamą.
XIX amžiaus pabaigos galingoji Kinijos imperija. Daugybės sargybinių apsupta čia gyvena žavioji princesė Pei Pei. Vieną dieną ją pagrobia piktadariai ir išgabena į tolimą Amerikos žemyną. Princesės gelbėti išvyksta keturi narsūs vyrai, tarp jų ir neprilygstamasis Čonas Vangas. Sekdami pagrobėjų pėdsakais gelbėtojai pasiekia Nevadą. Rytų kovos menų asas Čonas Vangas traukinyje sutinka šaunų plėšiką Rojų Obrajeną. Jis ne tik puikiai užuodžia aukso kvapą, bet ir turi beveik auksinę širdį, o laukiniuose vakaruose jaučiasi kaip žuvis vandeny. Rojus įsijungia į gelbėtojų būrį, o su Čonu sudaro beveik idealų duetą. Belieka tik išgelbėti gražuolę princesę.
Profesoriaus vadovaujama archeologų grupė tyrinėja XIV a. Prancūzijos pilies griuvėsius. Svarbių atradimų kupina ekspedicija – senos profesoriaus svajonės išsipildymas, tačiau jam pačiam netikėtai tenka išvykti. Kaip tik tada jo padėjėjai griuvėsių požemiuose aptinka patalpą, kuri buvo užrakinta net 600 metų. Tyrinėtojai galėjo tikėtis visko, tik ne to, ką iš tiesų rado: modernius žiūronus, kurie niekaip negalėjo būti pagaminti prieš 600 metų ir... profesoriaus laišką, kuriame įrašyta data: 1357-ųjų balandžio 2-oji! Kad įmintų šią jokiai logikai nepaklūstančią mįslę, jaunieji archeologai turi patys nusigauti į XIV a. Ar sugebės feodalinių karų draskomame amžiuje išgyventi XXI a. žmogus? Ar, iškentę visus pavojus, jaunieji tyrinėtojai atskleis profesoriaus paslaptį ir suspės laiku grįžti atgal? Dar niekada kelionė laiku nebuvo kupina tokios įtampos!
Jaunasis herojus Eragonas iš medžioklės kalnuose, apie kuriuos sklando gausybė baugių gandų ir kur niekas nedrįsta eiti, parsineša keistą akmenį, kuris nukrinta priešais jį tarsi iš niekur, išvartydamas medžius ir išbaidydamas medžiojamus elnius. Galbūt šį safyro spalvos nusvilintą riedulį bus galima išmainyti į maistą, kurio taip trūksta Eragono dėdės – neturtingo fermerio – šeimai, artėjant ilgai ir atšiauriai žiemai? Tačiau netrukus nutinka tai, ko jaunasis herojus negalėjo net susapnuoti. Pasirodo, jog mėlynasis akmuo – tai kiaušinis, iš kurio netrukus išsirita… drakonas!