1944 metų gegužės 6 diena. Tą dieną sąjungininkų armijos išsilaipina Normandijoje. Jauni amerikiečių kareiviai nežino, koks pragaras jų laukia, ir kupini ryžto bei vilties veržiasi į krantą, kur siaučia švininis priešo uraganas... Kapitonui Džonui Mileriui – tai didžiausias ir žiauriausias iš patirtų mūšių. Našlės Rajan trys sūnūs žuvo kare, liko vienintelis – eilinis Rajanas. Aukšti armijos pareigūnai nutaria, kad karas jau baigėsi ir jaunuolis privalo grįžti namo, rūpintis skausmo palaužta motina. Kapitonas Džonas Mileris ir septyni geriausi jo kareiviai gauna įsakymą rasti priešo užnugaryje besikaunantį Rajaną ir sveiką gyvą atgabenti į armijos štabą...
Amerikiečių, britų ir kanadiečių karo belaisviai Antrojo pasaulinio karo metais rengia masinį pabėgimą iš fašistų karo belaisvių stovyklos.
22-ejų metų koledžo absolventui Kristoferiui Makandelsui prieš akis – daug žadanti ateitis. Tačiau užuot iš karto puolęs naudotis jos teikiamais privalumais, vaikinas nusprendžia leistis į nežinomybę ieškoti nuotykių. Visa tai, kas jam nutinka šioje kelionėje, pakeičia vaikino pasaulį, požiūrį, svajones... Iš naivaus idealisto, trokštančio patirti kažką didingo, jis tampa tragiška figūra, bandančia surasti pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos. Savo kelionėje Kristoferis sutinka pačių įvairiausių žmonių, atspindinčių visas Amerikos visuomenės puses. Godžiai sugeriantis visus naujus įspūdžius, vaikinas šioje kelionėje į tiesą ir laimę pamažu susikuria naują savo vidinį pasaulį. Aktorius Seanas Pennas vėl atsisėdo į režisieriaus kėdę ir šįkart į didįjį ekraną perkėlė Jono Krakauerio to paties pavadinimo kelionių romaną, Jungtinėse Valstijose tapusį bestseleriu ir noriai skaitomą jau kelių amerikiečių kartų.
Filmas paremtas tikrais faktais iš policininko Frenko Serpiko gyvenimo. Jis padėjo demaskuoti daugybinius korupcijos atvejus Niujorko policijos departamente.
Uralo kalnuose gimęs Vasilijus Zaicevas nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Jis turėjo nepaprastai taiklią akį. Jo ginklo gaidukas nesudrebėdavo niekada. Prasidėjus karui, Vasilijus tapo vienu iš pagrindinių Stalino vadovaujamos rusų armijos snaiperių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Vos per keletą savaičių jaunuolis nutraukė daugiau nei 140-ties vokiečių kareivių gyvybes, sunaudodamas tik po 1 - 2 kulkas vienam taikiniui. Gandas apie Vasilijų Zaicevą pasiekia patį Hitlerį. Pastarasis nejuokais susirūpina ir į Stalingrado mūšį meta dar vieną savo kozirį: į miestą prie Volgos išvyksta profesionalus ir bebaimis nacių snaiperis Maršalas Kionigas. Jo užduotis - pašalinti garsiausią Rusijos snaiperį Vasilijų Zaicevą. Jam atvykus, miesto griuvėsiuose prasideda nenuspėjamas ir neįtikėtinas dviejų profesionalių snaiperių žaidimas. Jam pasibaigus, iš dviejų liks tik vienas. Kas nugalės?
1944-ųjų rugsėjį, nudžiuginti sėkmingo įsiveržimo į Normandiją sąjungininkai drąsiai pradėjo operaciją „Turgaus sodas“, beprotišką planą, kaip anksti užbaigti II pasaulinį karą įsiveržus į Vokietiją ir sunaikinus karines Reicho gamyklas. Tačiau kovos lauko politika, netikusi žvalgyba, nesėkmės ir prastas oras sukėlė katastrofą. Epinė istorija, pasakojanti apie tragiškiausią II pasaulinio karo klaidą, „VIENU TILTU PER TOLI“ skrupulingai vaizduoja ambicingą planą, dėl kurio žuvo daugiau sąjungininkų negu per išsilaipinimą Normandijoje. Kruopščiai kurtas realių mūšių vietose, su nepaprasta aktorių žvaigždžių komanda filmas „VIENU TILTU PER TOLI“ tiksliai perteikia vienos iš didžiausių karinių avantiūrų istorijoje nepaprastą mastą, jaudulį ir pavojų.
Filmo kūrėjus įkvėpė 1936 m. Japoniją sukrėtęs nusikaltimas. Du įsimylėjeliai – prostitutė ir autsaideris pasineria į savo sukurtą erotinių fantazijų pasaulį. Jų meilės apoteozė – mirtinas susiliejimas. Prostitutė buvo sulaikyta praėjus keturioms dienoms po meilužio nužudymo. Ji vis dar buvo apgirtusi nuo laimės. Filmas tiksliai ir negailėdamas žiūrovų atkurią įsimylėjėlių ritualus ir slogią 4-ojo dešimtmečio militaristinės Japonijos atmosferą.