1942 metais Vokietija sutelkė visas jėgas kovai su priešais tiek sausumoje, tiek vandenyje. Tūkstančiai povandeninių laivų, kurių kodinis pavadinimas prasideda raide U, ieško ir naikina priešo laivų vilkstines. Filmas pasakoja apie tragišką vieno povandeninio laivo plaukiojimą. Visi jaučia karo pabaigą ir Vokietijos pralaimėjimą. Jūreiviams nusibodo karas, girti jie tyčiojasi iš vadų. Norėdama kariams pakelti dvasią vadovybė siunčia į povandeninį laivą karo korespondentą, kuris turi juostoje užfiksuoti drąsių jūreivių šiokiadienius. Iš pradžių viskas klostosi kuo puikiausiai. Tačiau netikėtai povandeninis laivas susiduria su anglų karo laivu. Įvyksta mūšis. Tą akimirką, kai laivo įgula rengiasi švęsti pergalę, jų laukia visiškas pralaimėjimas...

Nelemtas susitikimas su apsimetėliais policininkais ilgam laikui išskiria tris vaikystės draugus Džimą, Šoną ir Deivą. Daugiau niekuomet negrįš tie gražūs laikai, kai berniukai bėgiojo kieme paskui kamuolį ir savo vardus įamžindavo ant asfalto. Jie užaugo atskirai, beveik nebendravo tarpusavyje ir pasirinko skirtingus gyvenimo kelius. Nenorėdami prisiminti to, kas nutiko tą nelemtą dieną, buvę draugai stengiasi vengti vienas kito. Tačiau juos netikėtai suvienyja žiaurus nusikaltimas. Kažkas sumušė ir nužudė 19-metę Džimio dukterį Keitę, o jos kūną paslėpė miške. Nusikaltėlio duonos ragavęs ir kalėjimuose ne vieną kartą sedėjęs Džimis trokšta kuo greičiau surasti žudiką ir surengti jam savo teismą. Tokiais buvusio draugo keršto planais nėra labai patenkintas policijos detektyvas Šonas, kuriam patikėta ištirti šią nenuspėjamą bylą. Pagrindiniu įtariamuoju joje tampa Deivas, kuris tą pačią nužudymo naktį sugrįžo namo su kruvinomis žaizdomis...

Sužinojęs apie žmonos seksualines fantazijas ir romaną su paslaptingu jaunuoliu, Niujorko psichologas pradeda savo seksualinę odisėją. Tai istoriją apie seksą ir meilę, iš to ištekantį "pasitikėjimą prieš pavydą", "tikėjimą prieš nusivylimą", "monogamiją prieš neištikimybę".

Andrėja, jauna mergina iš mažo miestelio, vos tik baigusi koledžą gauna darbą. Ji pradeda dirbti garsaus ir įtakingo madų žurnalo leidėjos ir vyriausiosios redaktorės Mirandos Pristli asistente. Andrėja atsiduria įstaigoje, kur už kiekvieno kampo tik ir girdisi „Prada!“, „Armani!“, „Versace!“. Kiekvieną mielą dieną Andrėjos ištvermė bandoma trumpais griežtais nurodymais telefonu: nupirkti specialiai redaktorei pasiūtus „Chanel“ teniso šortukus, Mirandos padūkėlėms dukroms asmeniniu lėktuvu į Paryžių nuskraidinti naujausią, dar knygynų lentynose nepasirodžiusią knygą apie Harį Poterį, patiekti Mirandai latte kavą tokio tirštumo, kokio ji labiausiai mėgsta ir t.t. Užduotys sunkėja nuo paprasčiausiai nemalonių iki tiesiog nežmoniškų, ir Andrėja pamažu pradeda suvokti, kad tas darbas, dėl kurio jos bendraamžės kristų negyvos, ją gali nuvaryti į kapus.

Prancūzija, šeštojo dešimtmečio pabaiga. Į mažą provincijos miestelį atvyksta žavi ir paslaptinga jauna moteris Viana su savo dukra. Šiek tiek patyrinėjusi naujos vietovės įpročius ir papročius, Viana nutaria pradėti savo verslą. Padedama smalsaus ir didžiai iniciatyvaus savo kaimyno – psichologijos žinovo, Viana atidaro šokolado krautuvėlę. Konservatyvūs miestelėnai susipažįsta su saldumynų ir kitų gana smerktinų dalykų teikiamais malonumais bei savo elgesiu sukelia rimtą miestelio dorovės saugotojų susirūpinimą. Pastorius šokolado bei jo gaminių ragavimą laiko nuodėmingu įpročiu, o Vianą kaltina vaikučių tvirkinimu, nes krautuvėlė įsikūrusi tiesiai prieš bažnyčią. Vienintelis miestelio aristokratas rimtai išsigąsta dėl savo gentainių moralės, o miestelyje prasideda naujas gyvenimo etapas.