Originalus nostalgija dvelkiantis erotinis trileris, su humoru atspindintis pornografinių filmų kūrėjų gyvenimą.Čia vyrauja autentiška 1970-ųjų -1980-ųjų Amerikos naktinių klubų ir narkotikų amžiaus dvasia, nuostabus to laikotarpio aprangos ir muzikos stilius. Tai unikalus metas Amerikos popkultūroje, kai malonumai ir pasilinksminimai, atrodė, niekada nesibaigs.Idealistas prodiuseris (Burtas Reynoldsas) svajoja apie pornografinio biznio revoliuciją ir bando kilstelėti kartelę savo kūrybinei grupei, ieškodamas pornografiniuose filmuose meninės formos.Filmas pakviečia paklajoti po audringo gyvenimo užkulisius žmonių, besiblaškančių šio negailestingo biznio sūkuryje. Nė vienas jų (Markas Wahlbergas originaliai vaidina žavų jauną patiklų aktorių) nebuvo jokia vertybė, tačiau jie siekė pripažinimo bet kuria kaina.Ši istorija piešia komiškai nenormalią erotinių filmų kūrėjų šeimą, kurią, vis dėlto, sieja tie patys išgyvenimai, pigus blizgesys ir puolimas į purvą.
Kinija – kraštas, kuriame nuo seno ypatingai gerbiami kovos menai. Kinų atmintis saugo ne vieną kovos menų legendos vardą. XX a. pradžioje Kinijoje skambėjo vienas vardas – Huo Yuan Jia (akt. Jet Li). Garsaus kovotojo (akt. Collin Chou) sūnus matė, kuo baigėsi jo tėvo karjera ir anksti suvokė, kad jo nežavi tokia perspektyva. Greitai Huo Yuan Jia tapo žinomiausiu kovotoju savo gimtojoje Tianjin provincijoje. Tačiau kartu su Huo Yuan Jia meistriškumu, deja, augo ir jo žmogiška puikybė. Apakintas savo šlovės Huo Yuan Jia tampa kito kovotojo žūties kaltininku. Huo Yuan Jia šeimos nariai tampa keršto aukomis... Graužiamas sielvarto ir gėdos, garsus kovotojas tampa valkata, be tikslo klajojančiu po šalį. Leisgyvį jį išgelbsti mažo kaimelio gyventoja. Čia apgaubtas paprastų kaimiečių dosnumo ir nuoširdaus rūpesčio kovų meistras pamažu atgauna pusiausvyrą.
„Zabriskie Point“ į kino ekranus perkėlė 7-ojo dešimtmečio Ameriką, laikotarpiui būdingus politinius neramumus, studentų diskusijas, kontrkultūros maištą. Prieš korporacinę Ameriką kovojantis studentas Markas susitinka su Daria. Keliaudami per dykumą jie atsisako visko, kas siejama su materialumu, atsiduoda regimojo pasaulio grožiui.
Jaunas, patriotiškai nusiteikęs vaikinas, iškeliauja į Vietnamą narsiai kautis už savo šalį. Čia Ronas sužeidžiamas. Jis atsibunda ligoninėje ir tuoj suvokia, kad nebegali valdyti kojų. Paralyžiuotas, visų pamirštas ir paliktas, jis ilgai kankinasi specialioje ligoninėje suluošintiems Vietnamo karo veteranams. Pagaliau Ronas grįžta namo, o čia jo laukia dar didesni išbandymai. Po daugybės patirtų kančių Ronas ima suprasti, koks beprasmiškas yra karas, ir ima vis dažniau pasisakinėti prieš JAV karinius veiksmus Vietname.
8-tojo dešimtmečio Vokietija. Jau ir taip trapius Vokietijos demokratijos pamatus drebina bombų sprogdinimai, terorizmo grėsmė ir vidinio priešo baimė. Radikalių nacių kartos vaikai, vadovaujami Andreaso Baaderio, Ulrikės Meihof ir Gydruno Ensslino kaunasi žiauriame kare prieš, jų manymu, naująjį fašizmo veidą – Amerikos imperializmą, remiamą vokiečių personalo, kurių dauguma turi nacių praeitį. Jų tikslas – sukurti humaniškesnę visuomenę, bet naudojant nehumaniškas priemones, kurios ne tik sėja siaubą ir kraujo praliejimą, jie ir patys netenka humaniškumo. Žmogus, kuris juos supranta yra ir jų medžiotojas - Vokietijos policijos vadas, Horstas Heroldas. Nors jam ir sekasi persekioti jaunuosius teroristus, jis supranta, kad tai tik ledkalnio viršūnė.
Filmas paremtas knyga „Bylos istorija: Mano diena teisme su Holokausto neigėju.“ Filme pasakojama apie Deboros E. Lipštad (akt. Reičel Vais), bylą dėl istorinės tiesos prieš Deividą Irvingą (akt. Timotis Spal), kuris apkaltino ją šmeižtu, kuomet ji apkaltino jį Holokausto neigimu. Anglijos teisminėje sistemoje, įrodymų našta tenka kaltinamajam. Dėl šios priežasties Lipštad bei jos advokatai turėjo įrodyti, jog Holokaustas įvyko.
Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.