Padedamas leitenanto Džimo Gordono ir advokato Charvio Dento, Betmenas ruošiasi sunaikinti kriminalines organizacijas, kurios savo nusikaltimais ir išsišokimais vargina miesto gyventojus. Šis bedradarbiavimas duoda nemažai naudos, bet netrukus juos ima persekioti gerai įbaugintiems Gotemo gyventojams pažįstamas piktadarys Džiokeris.
Staiga mirus romėnų imperatoriui Markui Aurelijui, jo protingą ir ištikimą generolą Maksimą neteisėtai įkalina ir gladiatorių kovoms nuteisia klastingas Marko sūnus Komodas. Tapęs naujuoju imperatorium Komodas bijo, kad Maksimas, naudodamasis savo valdžia bei geru vardu, gali nuversti jį ir pats užimti sostą. Tačiau Maksimas greitai pelno šlovę ir kaip gladiatorius. Jis tikisi atkurti tikėjimą užmirštomis vertybėmis ir nugalėti klestinčią korupciją.
1932-ųjų rimeikas pasakoja apie gangsterio Tonio Montanos (Al Pacino) ir jo artimo draugo Menio Rei pabėgimą į Majamį. Nužudęs įtakingą kubietį Montana pagaliau gali palikti bėglių stovyklas ir keliauti po JAV. Po keleto nesėkmingų mėginimų susirasti legalų darbą Montana su Rėjum pradeda prekiauti kokainu. Tonis greitai iškyla, bet kuo jis darosi įtakingesnis, tuo labiau auga jo priešų skaičius ir paranoja. Scenarijaus autorius Oliver Stone.
Du jaunuoliai susipažįsta Vajomingo rančoje 1963-aisiais. Vienas – rančos darbininkas, kitas – kaubojus. 19-metis Enis Del Maras ketina rudenį vesti ir svajoja kada nors turėti nuosavą rančą. Panašaus amžiaus Džekas Tvistas turi vienintelę svajonę – tapti geriausiu rodeo kaubojumi istorijoje. Nors ir kupini troškimų, abu vaikinai jaučiasi labai vieniši. Abiem jiems tenka kartu praleisti vasarą ganant avis. Šaltos naktys, kiek akis užmato plytintis toliai ir tik dviejų buvimas paskatina Enį ir Džeką taip suartėti, kaip jie net patys netikėjo. Baikštūs ir aistringi jausmai pasibaigia kartu su vasara. Enis ir Džekas išsiskiria, tačiau jų jausmų liepsna nepaliauja rusenti.
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
Šešiolikmetis Donis, vyresnės klasės moksleivis, jau žino, kas yra mirtis. Po nelaimingo atsitikimo, per kurį jis vos liko gyvas, Donis pastebi, kad gali keisti laiką ir likimus. Su juo vykstančios permainos gąsdina visus artimuosius. Išmokęs keliauti po kitus pasaulius, Donis suvokia, kad net patys nereikšmingiausi poelgiai gali sukelti milžiniškus kataklizmus.
XX amžiaus pabaigoje žmonių populiaciją nuo žemės paviršiaus nušluoja mirtinas virusas. Išlikę keli procentai žmonijos priversti apsigyventi giliai po žeme. Nuteistasis Džeimsas Koulas sutinka dalyvauti eksperimentų serijoje mainais į amnestiją. Jis išsiunčiamas į praeitį, kad rastų žmones, atsakingus už paleistą virusą, ir gautų jo pavyzdį, pagal kurį galėtų sukurti priešnuodį. Įvykus klaidai jis atsiduria šešeriais metais anksčiau, nei planuota, ir dėl savo elgesio yra uždaromas į psichiatrijos ligoninę. Ten jis sutinka anarchistinių pažiūrų gyvūnų teisių gynėją Džefrį Goinsą. Šis bando padėti Džeimsui pabėgti iš ligoninės, tačiau bandymas nepavyksta. Koulas apsvaiginamas raminamaisiais ir prirakinamas prie lovos. Netrukus ligoninės personalas pastebi, kad Koulas dingo. Jis grįžta į savo laikus, bet netrukus vėl siunčiamas praeitin, kad surastų „dvylikos beždžionių armiją“ – pogrindinę grupuotę, tariamai paleidusią virusą, kuriai vadovauja Goinsas...
Vienuolikmečio Bilio Elioto tėvas ir brolis – kalnakasiai, o mama senokai mirusi. Atsitiktinai berniukas užklysta į baleto klasę, kurią ką tik atidarė toje pačioje miestelio salėje, kur jis lanko taip nekenčiamą boksą. Magiškas šokio judesio grožis pakeri vaiko vaizduotę. Tuo metu jo tėvas ir vyresnysis brolis dalyvauja streike ir vos pajėgia išmaitinti šeimą. Tad labai įsiunta paaiškėjus, kad Bilis bokso treniruotėms skirtus pinigus išleidžia tokiam nevyriškam užsiėmimui. Baleto mokytoja ponia Vilkinson, norėdama Bilį paruošti stojamiesiems į Londono karališkąją baleto mokyklą, įkalba jį lankyti individualias nemokamas pamokas. Tačiau konkurso dieną Bilis negali išvažiuoti, mat jo brolis susimuša su policininkais. Savo sielvartą Bilis išreiškia šokiu, kurį turėjo matyti tik jo bičiulis Maiklas. Netikėtai šokantį sūnų užklumpa tėvas. Sūnaus talentas taip sujaudina tėvą, kad šis pažada, jog Bilis važiuos į Londoną laikyti stojamojo egzamino.
Biografinėje Johnny Cash‘o dramoje atkuriamas įdomus ir įvykių kupinas muzikos garsenybės gyvenimas: sunki ir audringa jaunystė Arkanzaso medvilnės fermoje, stulbinanti šlovė, pavojingos žvaigždės gyvenimo pagundos ir, žinoma, meilė.
Filmas sukurtas pagal tikrą gyvenimo istoriją. Du draugai – Enzo Molinari ir Žakas Mayol – kartu augo vienoje iš Graikijos salų. Užaugę toje pačioje vietoje, bėgant laikui neišskiriami iki šiol draugai pasuka skirtingais keliais. Vienintelis dalykas, kuris juos suartina ir atstumia tuo pačiu metu yra meilė nardymui. Tapę profesionalais Žakas ir Enzo pradeda konkuruoti dėl geriausio gilumų nardytojo titulo. O pasirodžius horizonte simpatiškajai Džoan, kuri pavergia Žako širdį, konkuravimas tarp draugų virsta tikra beprotybe. Jie jau peržengė 120 metrų ribą. Žakui ir Enzo žydra bedugnė yra mielesnė, nei gyvenimas žemėje.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jauna mergina Bess, naivi ir labai religinga, išteka už paprasto naftos gręžinio darbininko Jano, nepaisydama mažo pakrantės miestelio Škotijoje visuomenės apibrėžtų rimtų religinių nuostatų. Tačiau jų laimė ilgai netrunka. Janas grįžta dirbti į platformą, ir Bess belieka melstis Dievui, kad jis mylimąjį kuo greičiau sugrąžintų atgal. Jos maldos išgirstos. Janas patenka į siaubingą avariją darbe ir grįžta pas Bess pusiau paralyžiuotas. Vyras niekada nebegalės su ja mylėtis, taigi liepia Bess surasti meilužį ir pasakoti jam meilės žaidimų įspūdžius. Moteris dvejoja, tačiau vėliau pasiduoda ir pasineria j pavojingą, nepažįstamą ir jai priešišką pasaulį.
Tomas Stallas ramiai ir laimingai gyvena su teisininke žmona ir dviem jų vaikais mažame Milbruko miestelyje Indianos valstijoje. Tačiau vieną naktį idilišką jų gyvenimą sudrebina žiaurus apiplėšimas. Gelbėdamas savo kavinės klientus ir draugus, Tomas savigynos tikslais nušauna du policijos ieškomus nusikaltėlius. Tomas iš karto tampa ne tik miestelio, bet ir visos Amerikos herojumi, o jo gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Nors tai jį labai trikdo, vyras atsiduria vietinės ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesio centre. Nepatenkintas savo naujuoju bendruomenės didvyrio statusu, Tomas kiek įgalėdamas stengiasi sugrįžti prie savo ramaus ir normalaus gyvenimo. Vis gi ramybė ir idilija į jo šeimos gyvenimą niekada nebesugrįš. Neilgai trukus po Tomą visoje šalyje išgarsinusio įvykio, Milrbuko miestelyje pasirodo paslaptingas ir grėsmę keliantis vyriškis. Tomui jis prisistato kaip Karlas Fogatis ir primygtinai tikina, kad praeityje jį pažinojo kitokį ir kitu vardu.
Filme pasakojama apie paauglę Viką, jos šeimą ir pirmąją meilę. Prasidėjus mokslo metams, Vika pradeda eiti į naują mokyklą, kur greitai susidraugauja su klasės drauge Penelope. Merginoms norisi linksmintis, megzti pažintis su vaikinais, tačiau tėvai į tokius šėliojimus žiūri nepalankiai. Vikai atrodo, kad jos niekas nesupranta, nes palaikymo sulaukia tik iš savo senelės Popetės, kuri padeda jai vakare išsprukti iš namų, kad galėtų dalyvauti rengiamame vakarėlyje. Čia ji susipažįsta su Etjenu, kurį įsimyli.
Džiaukitės kiekviena diena, nes nežinia ar ji nebus bus paskutinė... Kai į Žemę įsiveržia JIE, niekas iš žmonių rasės negalėjo net įsivaizduoti, kad tai kada nors taps šiurpia realybe. JIE trokšta užkariauti mūsų planetą ir paversti žmones savo vergais. Atrodo, niekas negali sustabdyti gresiančios mirties ir siaubo. Prasideda svarbiausias karas Žemės ir visos žmonijos istorijoje. Karas, po kurio mūsų planeta niekada nebebus tokia, kokia buvo. Jei apskritai išliks. Ferjė šeima – Rėjus, Merė En ir jų mažoji dukrelė Reičelė, atsiduria pačiame netikėtai atsivėrusio pragaro centre. Jie vis dar negali patikėti tuo, kas vyksta – tai pernelyg nelaukta, pernelyg nerealu, pernelyg siaubinga. Tačiau ilgai galvoti nebelieka laiko – tenka kovoti už savo ir artimųjų gyvybes.