Filmo siužetas sukasi apie Bobį, kuris kaip eilinis paauglys, svajojo tapti rašytoju, jį supo tėvai, broliai ir seserys. Nepajėgdamas išlaikyti paslapties, Bobis apie savo netradicinę orientaciją pasipasakoja vyresniam broliui. Paslaptis tampa žinoma visai konservatyviai šeimai. Meri – religinė fanatikė – nusprendžia išgydyti sūnų nuo „baisios ligos“, nusiunčia jį pas psichologą, skaito garsiai Bibliją, klausosi pamokslų per radiją, visame name iškabinėja lapelius su religinėmis „tiesomis“. Tuo metu Bobis išvyksta pas savo pusseserę į kitą miestą, kur sutinka savo pirmąją, bet nelaimingą meilę, o galvoje tebeskamba mamos žodžiai: „man nereikia sūnaus gėjaus“, „tai nuodėmė“...

1905 metais pagrindinis herojus sekdamas pagrobtų seserų pėdsakais atsiduria atokioje saloje, kur įsikūrusi paslaptinga religinė bendruomenė.