Paremta tikrais faktais istorija apie airių-italų kilmės amerikietį Henrrį Hillą, buvusį mafijos nariu. Įvykiai sukasi ne tik apie jį, bet ir apie du nestabilios būsenos jo draugus Jimmy Conway ir Tommy De Vito, kurie iš paprastų nusikaltėlių palaipsniui tampa žudikais.
Filmo herojai – mafijozai, jų žmonos, samdomi žudikai ir kitokie kriminalinių skaitalų personažai – daug kalba, cituoja Bibliją, mąsto apie gyvenimą, žudo, sėdi kavinėse. 1995 m. už geriausią scenarijų filmas laimėjo "Oskarą" bei gavo dar 6 nominacijas.
„Paryžius, Teksasas“ – tai nestandartinis kelio filmas, pasakojantis apie Travisą, vyrą, pasiklydusį savo asmeniniame pragare. Jau ketverius metus mirusiu laikomas Travisas vėl pasirodo Amerikos dykumose prie Meksikos sienos. Netrukus jo atvažiuoja pasiimti brolis Voltas, kuris visus tuos metus augino dabar jau septynmetį jo sūnų Hanterį. Vaikas iš naujo susipažįsta su savo tėvu, o Travisas iš naujo atranda savo atminties kloduose pasiklydusį sūnų. Galų gale jie nusprendžia į šeimą susigrąžinti mamą.
Keturiasdešimtmetis niujorkietis išsiskiria su žmona. Jis nestokoja moterų dėmesio – susitikinėja su jauna studente, vėliau įsimyli savo draugo buvusią žmoną. Jo buvusi žmona tuo metu rašo romaną, kuriame aprašo daug realių ankstesnio vedybinio gyvenimo smulkmenų.
Vienas žymiausių W. Alleno filmų, atnešęs jam „Oskarą“ už geriausią režisūrą, scenarijų ir pasakojantis dviejų neurotiškų žmonių meilės istoriją: pirmą susitikimą, draugystę, problemas ir išsiskyrimą.
Genialiojo italų kino režisieriaus Bernardo Bertolučio („Paskutinis tango Paryžiuje", „Svajotojai", „Pavogtas grožis") epinėje juostoje pasakojama dramatiška paskutiniojo Kinijos Imperatoriaus Pu Yi gyvenimo istorija. Vos trejų metų sulaukusiam vaikui atiteko garbingiausias titulas, sostas, turtai, valdžia. 1908-aisiais metais niekas nė neįtarė, kad mažasis Imperatorius bus paskutinysis galingos ir senos dinastijos, tūkstančius metų valdžiusios Kiniją, sosto paveldėtojas...
Viskas, ko Džeisonas Bornas trokšta, tai išnykti, tačiau jį persekioja žmonės, kurie Džeisoną ir pavertė tokiu, koks jis yra: kovine mašina, nežinančia, nei kas yra pralaimėjimas, nei kas yra jis pats... Praradęs žmogų, kurį mylėjo, Bornas trečioje epopėjos dalyje priverstas bėgti nuo dar geriau treniruotų žudikų, tobulesnių technologijų ir kulkų lietaus. Jis suvokia, kad išsigelbėti gali tik išsiaiškinęs, kas jis yra iš tikrųjų. O atsakymai slypi pačioje pradžioje. Bornas iškeliauja ieškoti pradžios ir atsakymų į savo klausimus, žūtbūt besistengdamas išvengti viso pasaulio, kuris rimtai pasiryžęs ištrinti Borną nuo žemės paviršiaus!
CŽV vadovybė yra sunerimusi dėl pasaulį apskriejusių žinių, kad Džeisonas Bornas nužudė buvusį Kinijos premjerą. Visiems yra žinomas, kad "Džeisonas Bornas" realybėje neegzistojantis žmogus. Tai yra tik CŽV specialaus agento Deivydo Vebo slapyvardis. Tai reiškia, kad kažkoks nežinomas nusikaltėlis pasinaudojo Borno tapatybė ir sukėlė diplomatinį skandalą tarp JAV bei Kinijos. Visą šį galvosūkį teks išspręsti tikrajam Džeisonui Bornui, t.y. Deivydui Vebui...
Korėjos lauko karo ligoninėje, darbuotojai be perstojo juokiasi, skaldo pokštus ir visai kitaip naudoja humorą, linksmybes, kad palaikytų sveiką protą, žiauraus karo metu.
Kovos su terorizmu būrio vadui pavyksta atkeršyti už nužudytą sūnelį - žudikas Kastoras Trojus miršta, o jo brolis atsiduria už grotų. Tačiau netrukus detektyvas Arčeris sužino, kad nusikaltėliai viename Niujorko pastatų spėjo paslėpti bombą. Kur ji, žino tik Kastoro brolis. Staiga mokslininkai pasiūlo Arčeriui neįtikėtiną dalyką. Pasirodo, kad jo mirtinas priešas nežuvo, o yra komos būsenos. Mokslininkai siūlo jo veidą uždėti detektyvui, kad šis apsimestų Kastoru ir sužinotų viską, ko jam reikia. Eksperimentas pavyksta, tačiau įvykiai pakrypsta nenumatyta linkme. Netikėtai atsigavęs Kastoras priverčia mokslininkus uždėti jam Arčerio veidą...
Jaunas, patriotiškai nusiteikęs vaikinas, iškeliauja į Vietnamą narsiai kautis už savo šalį. Čia Ronas sužeidžiamas. Jis atsibunda ligoninėje ir tuoj suvokia, kad nebegali valdyti kojų. Paralyžiuotas, visų pamirštas ir paliktas, jis ilgai kankinasi specialioje ligoninėje suluošintiems Vietnamo karo veteranams. Pagaliau Ronas grįžta namo, o čia jo laukia dar didesni išbandymai. Po daugybės patirtų kančių Ronas ima suprasti, koks beprasmiškas yra karas, ir ima vis dažniau pasisakinėti prieš JAV karinius veiksmus Vietname.
Baigiantis 1787 m., iš Portsmuto išplaukė tristiebis burlaivis „Bounty“. Jam vadovavo 33 metų Viljamas Blajus. Įgula plaukė į Taičio salą pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Iš ten į Jamaiką ji turėjo nugabenti duonmedžio sodinukus. Taip britų valdžia tikėjosi išspręsti Jamaikos cukranendrių plantacijose dirbusių vergų maitinimo problemą. Tolima kelionė neturėjo kelti didelių rūpesčių. 28 metrų ilgio „Bounty“ buvo naujas ir tvirtas laivas, kapitonas – patyręs jūrininkas. Jis dalyvavo D.Kuko ekspedicijoje. Abejonių kėlė įgula – nedaugelis gerai išmanė savo darbą. Į laivą priimta jūrų pėstininkų komandai, kuri drausmintų nepaklusnius jūrininkus, saugotų įgulą nuo čiabuvių antpuolių. V.Blajus vyresnybės laikytas sumaniu, energingu, pareigingu karininku. Tačiau buvo griežto, o kartais ir žiauraus būdo. Jis plūsdavosi keiksmažodžiais, nepaklusniuosius liepdavo nuplakti arba sukaustyti grandinėmis.
Pjūklas ir jo mokinė Amanda nebegyvi. Detektyvo Hofmano padedami FTB agentai bando įminti painią paskutinės Pjūklo bylos dėlionę. Joje apstu į niekur vedančių pėdsakų, nutrūkstančių linijų ir nepaaiškinamų ryšių tarp aukų. Tačiau net ir mirus Pjūklui, skerdynės nesibaigia. Netrukus prasideda dar vienas kankinantis bepročio žaidimas su nieko nenutuokiančiomis aukomis.