Filme pasakojami tikri įvykiai, nutikę 1945 metų vasarą. Iš Aušvico atvykusiu ešelonu senas lenkų kalinys lagamine atsiveža trimetį žydų berniuką. Slapstyti jį padeda stovyklos pogrindžio komiteto nariai. Vokiečių administracija apie tai sužino ir taikydama baisias represijas reikalauja vaiką išduoti. Bet palaužti kalinių nepavyksta. Kyla maištas...
Meilė, aidint nuolatiniams priešų apšaudymams, draugystė su Eleanora Ruzvelt, kalba konferencijoje, nulėmusi Antrojo pasaulinio karo baigtį, troškimas gyventi ir baimė prarasti mylimą žmogų. Ar visa tai trapios moters jėgoms? Tai tikra Liudmilos Pavličenko – legendinės snaiperės istorija. Kariai kilo į mūšį, minėdami jos vardą, o priešai ją medžiojo. Mūšio lauke ji matė mirtį ir kančias, bet didžiausias jos išbandymas tapo meilė, kurią iš jos galėjo atimti karas...
1941 m. Volokolamsko pasienyje po nuožmios kovos su vokiečių kariauna jaunesniojo leitenanto Ivuškino (akt. Aleksandr Petrov) tankas sunaikintas, o jis pats, kartu su vieninteliu išlikusiu gyvu tankistu Vasilionoku (akt. Viktor Dobronravov), patenka į nelaisvę. Praleidęs tris žiaurius metus koncentracijos stovykloje, Ivuškinas nusprendžia pabėgti iš savo įkalinimo vietos, paimdamas su savimi būrį kalinių bei lageryje dirbusią vertėją, padėjusią susikalbėti dviem didžiausiems priešams – belaisviui ir vokiečių pulkininkui Klausui Jegeriui (akt. Vinzenz Kiefer). Mergina (akt. Irina Starshenbaum) nuoširdžiai pamilsta drąsųjį kalinį ir tampa jo apsukraus plano bendrininke. Tam, kad pabėgimas pavyktų, tanko vadas Ivuškinas privalo paklusti vokiečiams, kurie suplanavo žiaurų susidorojimą su įkalintais priešais. Tačiau vokiečiai net nenutuokė, kokį pokštą jiems iškrės Ivuškinas, kurio planuose buvo tik viena – išsigelbėjimas nuo mirties.
1943-ųjų pavasarį, pačiame Antrojo Pasaulinio karo įkarštyje, Sąjungininkams žūt būt reikėjo pasipriešinti vis stiprėjančiam Hitlerio dominavimui Europoje. Buvo nuspręsta, jog tam geriausiai pasitarnautų įsitvirtinimas Sicilijoje. Tačiau kaip išsilaipinti saloje, nesulaukiant vokiečių pasipriešinimo ir išvengiant aukų? Dviem britų žvalgybos MI5 agentams kilo viena keisčiausių, beprotiškiausių ir rizikingiausių minčių karybos istorijoje - vokiečiams pakišti neegzistuojančio žvalgo kūną su sufabrikuotais duomenimis apie Sąjungininkų planus išsilaipinti Graikijoje ir Sardinijoje. Operacija buvo pavadinta „Mincemeat“, o jos pagrindu tapo 1939-aisiais britų žvalgybos surašytas memorandumas, prie kurio, beje, prisidėjo ir žymiojo Džeimso Bondo kūrėjas Ianas Flemingas, tuo metu buvęs britų admirolo Džono Godfrio asistentu.
Antrasis Kinijos ir Japonijos karas. Po priverstinio Kinijos sostinės perkėlimo į Čongčingą Japonijos vadovybė nusprendžia nušluoti miestą nuo žemės paviršiaus. Japonai ruošėsi karui Ramiajame vandenyne ir tikėjosi priversti Čiang Kaišeko vyriausybę kuo greičiau pasitraukti iš karo. Tūkstančiai tonų sviedinių nukrenta ant ramių Čongčingo rajonų.