Po žmonos ir jos meilužio nužudymo bankininkas Andrew Dufresne nuteisiamas kalėti Šoušenko kalėjime. Bėgant metams, jis išlaiko viltį ir svajones išeiti laisvėn ir ilgainiui užsitarnauja pagarbą iš kitų kalinių, ypač vieno - “Red“ Reddingo, kuris savo rankose laikė visą kalėjimo juodąją rinką. Andrew tampa įtakingu nuteistuoju. Bet ar taps jo svajonės realybe?

Amerikiečių epinė drama, legendinės šeimyninės sagos apie italų mafijos gimimą pirmoji dalis, pelniusi tris „Oskarus” ir keturis „Aukso gaublius”. Puikus Marlono Brando vaidmuo įvertintas „Oskaru”, kurio aktorius atsisakė. Populiariojo Mario Puzo to paties pavadinimo romano ekranizacija. Veiksmas vyksta 1945 metais Niujorke. Tarp dviejų mafijų klanų vyksta žiauri, žūtbūtinė, kruvina kova. Dono Korleonės mafija - tai pirmiausiai šeima, susijusi giminystės ryšiais, draugyste ir net meile. O klano galva yra visų krikštatėvis tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Kruvinų kovų scenos ir idiliški šeimos švenčių vaizdai – vestuvės, krikštynos. Don Korleonės sūnus Maikas iš švelnaus, intelektualaus jaunuolio virsta šaltakrauju diktatoriumi, kuriam svetimi tėvo mieli gestai.

„Šindlerio sąrašas“ – tai tikrais faktais paremta Steveno Spielbergo epinė drama apie holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais ir žmogų, kuris netikėtai tapo žydų gelbėtoju. Neatgailaujančiam mergišiui, sugebančiam pelnytis iš karo, Oskarui Šindleriui dirbo tik Lenkijos žydai, ši pigi darbo jėga gamino virtuvinius įrankius Trečiajam reichui. Tačiau, tapęs uždaro geto, kuriame buvo priversti gyventi Krokuvos žydai, žiaurios likvidacijos liudininku, Šindleris suprato, kad nacizmas yra tikrasis blogis. Jo darbuotojai išsiunčiami į darbo stovyklas, čia jiems vadovauja sadistiškas nacistas Amonas Giotė. Padedamas savo buhalterio Icchako Šterno, Šindleris ėmė sudarinėti sąrašą „svarbiausių“ žydų. Papirkęs Giotę, Šindleris sugebėjo iš stovyklos išlaisvinti 1100 žmonių ir užtikrinti jų saugumą įdarbinęs savo amunicijos gamykloje Čekoslovakijoje. Nuostabus Spielbergo filmas yra itin jaudinantis, stebina savo vaizdingumu ir nepalieka abejingų.

Dvylikos metų mergaitė Matilda, grįžusi iš parduotuvės savo bute randa iššaudytą šeimą bei jame dar siautėjančius gangsterius. Mergaitę išgelbėja kaimynas Leonas, kuris yra samdomas žudikas. Matilda paprašo, kad vyras išmokytų ją šios profesijos subtilybių.

Vienas iš dažniausiai aprašinėtų, gausiausiai išžiūrėtų ir daugiausiai apkalbėtų Federico Fellini šedevrų 1963 m. uždirbo jam "Oskaro" premiją geriausio užsienio šalies filmo kategorijoje. Pagrindinį vaidmenį atlieka legendinis Marcello Mastroianni, kuriam teko garbė įkūnyti režisieriaus alter-ego Guido. Guido ką tik sukūrė gerą filmą ir dabar nori atgauti jėgas sanatorijoje, pabendrauti su sąžine, prisiminti vaikystę, santykius su griežtais tėvais, pasvajoti apie buvusias ir esamas gyvenimo moteris. Bet normaliai pailsėti maestro neleidžia nuo jo tiesiogiai priklausomi žmonės - prodiuseris, scenaristas, žmona, meilužė, keli būsimojo filmo aktoriai. Prodiuseris jau išleido kalną pinigų gigantiško paviljono statyboms. Tačiau jis nežino, kad Guido net nenutuokia, koks bus jo kitas filmas.

Slevinui pastaruoju metu ypač nesiseka – jį iškeldina iš buto, o mylima mergina palieka tada, kai vaikinukas mažiausiai to tikisi... Tačiau nevilties akimirką Slevinui pagelbėja draugas Nikas. Jis išvyksta iš miesto ir kilniaširdiškai pasiūlo Slevinui kurį laiką pagyventi jo bute.

1941-ieji. Intelektualiomis pjesėmis išgarsėjusį Niujorko dramaturgą Bartoną Finką (akt. John Turturro) suvilioja kvietimas į Holivudą rašyti scenarijaus filmui. Apsistojusį kraupiame "Erlo" viešbutyje Bartoną netrukus ištinka rimta kūrybinė krizė. Jo kaimynas – linksmų plaučių draudimo agentas Čarlis Medousas (akt. John Goodman) – visaip bando padėti naujajam bičiuliui, tačiau Bartoną it prakeiksmas ir toliau persekioja keisčiausios nesėkmės...

Marni Edgar, pasivadinusi netikru vardu, darbinasi į įvairias kompanijas ir trumpai padirbusi dingsta su įstaigos pinigais. Ilgą laiką merginai pavykdavo išsisukti, tačiau kartą, visai to nežinodama, ji įsidarbina pas Marką Ratlandą, kuris su žaviąja vagile jau buvo susidūręs. Jis neskuba įduoti jos policijai, o imasi ją šantažuoti versdamas už jo tekėti. Šitaip jis tikisi išsiaiškinti keistų Marni poelgių priežastis. Pamažu Markas supranta, kad ji ne tik kleptomanė, ji – psichopatė, kenčianti nuo daugybės kompleksų ir fobijų. Markas verčia Marni nepasiduoti savo baimėmis ir atsikratyti praeities fantomų.