„Amarcord“ neretai vadinamas autobiografiškiausiu Federico Fellini filmu. Pats režisierius jį ne sykį pristatė kaip savo jaunystę atspindinčią kino novelę. Gimtuoju italų kino autoriaus dialektu „amarcord“ reiškia „Aš prisimenu“. Fellini pasakoja apie savo paauglystės metus Italijoje. Ketvirtojo dešimtmečio miestelis, valdomas fašistų valdžios, pilnas gyvų personažų, keistuolių ir svajotojų. Filme nėra siužeto, bet yra vaikiškos atminties nuotrupos, suvienytos į didžiulės nostalgijos ir nacionalinės sielos paieškos mišinį. Režisieriaus alter ego tampa žavus šviesiaplaukis jaunuolis Titas. Tačiau visi asmeniški prisiminimai ir išgyvenimai perkurti, transformuoti ir įvilkti į sapnų bei fantazijos rūbą. Realūs įvykiai pinami su tais, kurie tik galėjo įvykti, arba su tais, kurie tik įsivaizduojami buvę.
Pinigų padirbinėtojas Solomonas Sorovičius gyvena buržuazinį gyvenimą: linksminasi, lošia kortomis, visada apsuptas moterų. Tačiau sėkmės dienos baigiasi - pakliuvęs su įkalčiais jis suimamas ir įkalinamas nacių koncentracijos stovykloje. Dėl savo talento ir įgūdžių jis perkeliamas į uždarą lagerį, kur, Hitlerio įsakymu, vykdys slaptą pinigų padirbinėjimo operaciją, siekiant finansuoti vokiečių karo išlaidas bei smukdyti D. Britanijos ir JAV ekonomikas padirbta valiuta.
Tai jaudinanti istorija apie žmogų, egzotiškose senovės Amerikos prerijose bei Pirmojo Pasaulinio karo apkasuose, ieškantį kompromiso tarp savęs ir savo šeimos. Anthony Hopkinsas vaidina Jungtinių Valstijų kavalerijos karininką, kuris atsistatydino, protestuodamas prieš nepakenčiamą požiūrį į indėnų tautą, ir apsigyveno nuošalioje Montanos kalvų papėdėje kartu su trimis labai skirtingais savo sūnumis: šaltakraujiškuoju Alfredu, idealistu jaunyliu Samueliu ir maištinguoju, egzotišku viduriniuoju Tristanu. Juos visus sieja beatodairiška meilė šeimai, tačiau kai į brolių gyvenimą įsiveržia moteris (J. Ormond), konkurencija tarp jų virsta neapykanta.
Tai saga apie Amerikos gimimą, spalvingą jos istoriją. Tai istorijos apie Amerikos kančias, tai istorijos apie mūsų šaknis”. Filmo veiksmas vyksta Faiv Points’o rajone, tamsiame ir daugiatūkstantiniame miesto kampelyje, dorų piliečių vadinamame blogio ir chaoso centru. Būtent šitame “nusikaltimo rojuje” ir pasirodo jaunas airių imigrantas Amsterdam Velon – nužudytojo dvasininko sūnus, kuris kažkada buvo airių imigrantų grupuotės lyderis, atvykęs į Faiv Points’ą. Po šešiolikos metų, praleistų prieglaudoje, Amsterdam sugrįžta į Faiv Points’ą, kad surastų savo tėvo žudiką. Jo taikinys – Uiljam Kating “Bilas Mėsininkas”, negailestingas gaujos lyderis. Amsterdamo planas aiškus: sulaukti dienos, kai Uiljam Kating švenčia savo pergalę, ir jį nužudyti. Amsterdamo kova už šeimos garbę, laisvę ir moterį, kurią jis myli – visa tai vyksta svarbiu Amerikos istorijai periodu: liaudies sukilimai, kuriuos išprovokuoja Naujieji amerikiečiai, tokie kaip Amsterdam.
Jis išdėlioja jausmų, išdavysčių, šantažo ir geismo labirintą tarp Honkongo ir Šanchajaus. Graži ir geraširdė Wang (akt. Tang Wei) neteko abiejų tėvų dėl karo. Jos mama tragiškai žuvo, o tėtis - pabėgo iš gimtinės ir dingo be žinios kažkur Anglijoje. Susižavėjusi pasitikinčiu savimi aktyvistu mergina savanoriškai įstoja į pogrindinio teatro trupę. Aktoriais apsimetantys jaunuoliai tik dėl akių vaidina spektakliuose, o visą likusį laiką skirią slaptojo pasipriešinimo organizavimui. Jie seka išdavikišką veiklą vykdančius politikus, renka kompromituojančią medžiagą ir rengia pasikėsinimo planus. Wang gauna pavojingą užduotį, kuri kardinaliai pakeis jos gyvenimą. Drovi mergina stengsis sugundyti itin aukštas pareigas užimantį Kinijos vyriausybės pareigūną Yee, užsitarnauti besąlygišką jo pasitikėjimą ir tapti jo meiluže.
Vaikystėje žydų berniuką Denį Balintą išvijo iš religinės mokyklos už laisvamaniškumą. Sulaukęs dvidešimt dvejų Denis tampa skustagalviu. Dabar jis neonacistų gaujos, paskelbusios karą žydams, lyderis. Nors Denio autoritetas gaujoje auga, širdyje jis – žydas, taip ir netapęs rabinu, dieną mušantis žydus, o naktį uoliai nagrinėjantis šventus žydų rankraščius.
Didžiausias kada nors surengtas jūrų armados puolimas ir brangiausias visų laikų mūšis, pradėtas JAV Jūrų laivyno, tapo lemtingu posūkiu kare. Mat tik užėmusios Ivo Džimos salą (Japonijos teritorija), sąjungininkų pajėgos galėjo pradėti B-29 bombonešių reidus į Japonijos širdį, kas galiausiai nuvedė iki atominės bombos, pabaigusios II-ąjį pasaulinį karą. Ivo Džimos mūšis paliko vieną ryškiausių II-ojo pasaulinio karo vaizdų: nuotrauką, kurioje šeši kariai kelia Amerikos vėliavą Suribači (Suribachi) kalno viršūnėje, svarbiausioje Ivo Džimos salos vadavietėje. Įkvepianti nuotrauka, išsaugojusi ypatingą akimirką, tapo pergalės simboliu visai karo išvargintai tautai, o šeši įamžinti kareiviai akimirksniu tapo didvyriais.
Anglų aristokratė Sara Ešli atvyksta į Australiją, kur jos laukia didžiulis paveldėtos žemės su galvijų bandomis plotas. Paaiškėjus, kad stambūs galvijų augintojai prieš moterį surezgė sąmokslą, ketindami atimti žemę, atvykėlė pradeda ieškoti pagalbos ir netikėtai susipažįsta su Droveriu. Kartu jie leidžiasi į ilgą kelionę per šalį...