Nemigos kamuojamas Džekas lankosi įvairiuose nelaimėlių susitikimuose, klausosi jų išpažinčių ir drauge verkia. Jis skraido lėktuvais, kiekvienąkart tikėdamasis katastrofos. Tačiau kartą skrisdamas jis sutinka spalvingą asmenybę. Tailerio gyvenimas nepaprastas - nerūpestingas ir linksmas. Jis kartais linksmai ir nerūpestingai paprašo trenkti jam į galvą... Džekas neatsisako. Todėl tarp draugų užverda rimtos muštynės, ir netrukus jiedu įkuria klubą, kur vaikinai gali muštis iki sąmonės netekimo...
Profesorius Isakas Borgas važiuoja į universitetą, kuriame jam bus iškilmingai suteiktas Garbės daktaro laipsnis. Automobiliu jį veža Borgo marti Mariana, kuri gaili uošvio, bet kartu ir neapkenčia. Nors jų kelionė trunka tik vieną dieną, atrodo, kad jie važiuoja visą amžinybę.
Šis filmas išgarsino genialųjį japonų režisierių Akirą Kurosavą visame pasaulyje. Filmo veiksmas nukelia į XII a. Japoniją. Žmogžudystės ir prievartavimo liudininkai pasakoja visiškai skirtingas ir prieštaraujančias viena kitai nusikaltimo versijas. Kas iš jų teisus? Kas apskritai yra tiesa? Pagrindinį vaidmenį sukūrė Toshiro Mifune.
Filme lygiagrečiai vaizduojami vienišos, be perstojo žiūrinčios televizorių našlės Saros Goldfarb, jos sūnaus Hario, šio draugės Marion ir narkotikų prekeivio Tyrone gyvenimai. Po to, kai sužino, kad dalyvaus TV žaidime, Sara pradeda vartoti dietines tabletes, nes bijo, kad jai netiks laimėta raudona suknia. Tuo pat metu Harris ir jo draugai vartoja kokainą ir heroiną. Narkotinėms medžiagoms užvaldant protą, kūną ir, galų gale, sielą, visų jų gyvenimas pradeda spirale ristis atgal...
Angelai Damielis ir Kasielis nusileidžia į Berlyną, miestą, besigydantį karo paliktas žaizdas. Tiesa, Berlyno viduryje nusidriekusi siena vis dar skiria Vokietiją į dvi dalis. Vaikščiodami tarp žmonių, angelai girdi visas praeivių mintis. Angelas Damielis pamilsta vienišą artistę ir pasiryžta tapti žmogumi – pajusti šąlančias rankas, pasimėgauti kava su cigarete ir patirti visas žmogiškas emocijas.
1860-aisiais leitenantą Džoną Danbarą perkėlė tarnauti į tolimą užkaborį laukinėse prerijose. Ten jį nuolat kankina baimė, nes netoliese gyvena Siksų genties indėnai. Jis neramiai laukia kovos. Tačiau atsitinka pats netikėčiausias dalykas – Džonas su jais susidraugauja. Tai sukelia naujų problemų – jis patenka į patį naujųjų Amerikos užkariautojų ir indėnų konflikto židinį.
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
„Didelė žuvis“ pasakoja istoriją tarp mirštančio tėvo Edvardo Bloomo (Albertas Finney) ir jo sūnaus Willo (Ewanas McGregoras), kuris bando sužinoti daugiau apie savo tėvą, rinkdamas įvairias istorijas, kurias jam papasakojo. Taigi Will atkuria savo gyvenimą legendų ir mitų serijoje, įkvėptoje kelių jam žinomų faktų. Bet iš savo motinos Sandy noro vėl suvienyti tėvą su sūnumi jis pradeda suprasti tėvo nesantaiką. Jo pasakojimuose yra kelionių aplink pasaulį ir kliedesių, apimančių milžinus, tornadas ir raganas.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jauna mergina Bess, naivi ir labai religinga, išteka už paprasto naftos gręžinio darbininko Jano, nepaisydama mažo pakrantės miestelio Škotijoje visuomenės apibrėžtų rimtų religinių nuostatų. Tačiau jų laimė ilgai netrunka. Janas grįžta dirbti į platformą, ir Bess belieka melstis Dievui, kad jis mylimąjį kuo greičiau sugrąžintų atgal. Jos maldos išgirstos. Janas patenka į siaubingą avariją darbe ir grįžta pas Bess pusiau paralyžiuotas. Vyras niekada nebegalės su ja mylėtis, taigi liepia Bess surasti meilužį ir pasakoti jam meilės žaidimų įspūdžius. Moteris dvejoja, tačiau vėliau pasiduoda ir pasineria j pavojingą, nepažįstamą ir jai priešišką pasaulį.
Stulbinamos choreografijos filme pasakojama apie stebuklingą kardą, kurį pavagia Žudikas ir jo mokinys. Garsusis karys Li Mubajus ir jo mylimoji Yu Šu Lien privalo išsiaiškinti, kas slepiasi po juoda kauke.Paslaptingasis moka skraidyti kaip paukštis, yra įvaldęs fantastiškus kovos menus, apsiginklavęs originaliais ginklais, svaidosi užnuodytomis strėlytėmis.
Sukrečianti istorija išsamiai atpasakojanti garsųjį 1971 m. Stanfordo (JAV) universiteto mokslininkų vykdytą “Kalėjimo eksperimentą”, jo eigą ir labai netikėtus rezultatus. Po elementarios atrankos sveiki, stabilios psichikos vyrai dviems savaitėms “pasodinami” į dirbtinį kalėjimą. Ištisą parą stebimi užsakovų, 12 eksperimento dalyvių tampa “kaliniais”, kiti 8 “prižiūrėtojais”. Nuo pat pirmos dienos vyrai iš gatvės suskyla į priešiškas stovyklas. Su pažeminimais nelinkęs taikstytis jaunuolis tampa “savųjų” lyderiu ir kaipmat užsitarnauja su kiekviena diena žvėrėjančių “prižiūrėtojų” neapykantą. Vyrai akimirksniu įsijaučia į vaidmenis, ima pamiršti esą tik žaidimo dalyviai ir, svarbiausia, žmonės. Eksperimentas suka neprognozuota linkme, kol galiausiai apskritai netenka kontrolės. Atrodytų, ką reiškia 5 dienos improvizuotame kalėjime? Deja, jie irgi taip galvojo. Bandos jausmas, noras išsiskirti, dominuoti ar įrodyti savo pranašumą daro savo.
Nenorėdamas didinti politinės įtampos tarp Izraelio ir Palestinos, Stevenas Spielbergas prie filmo „Miunchenas“ kūrybinės komandos paprašė prisijungti Izraelio Ministrą Pirmininką Arielį Sharoną. Kartu su buvusiu JAV prezidentu B. Klintonu bei jo pagalbininkais šis politikas bus vienas iš patarėjų, padedančių baigti kurti ir reklamuoti juostą, atkuriančią tragiškus 1972-ųjų Miuncheno Olimpiados įvykius. „Nemanau, kad kokia nors meno rūšis – filmas, knyga, paveikslas – gali surasti išeitį iš beviltiškos šiandieninės Vidurio Rytų situacijos. Tačiau pabandyti verta. Kažkur tarp viso šito nesusitaikymo turi būti taikos prašytojas. Didžiausias priešas – tai ne palestiniečiai ar izraeliečiai. Didžiausias priešas šiame regione yra nesutaikomumas“, - įsitikinęs Stevenas Spielbergas.
“Gegutė” – taip rusų armijos kareiviai vadindavo suomių snaiperius. 1944 m. Suomija pasitraukia iš Vokietijos sąjungininkų gretų. Ta proga buvusį savo bendražygį, suomį Vilį vermachto kareiviai prikala prie uolos, palieka jam geležinės grandinės apribotą judėjimo laisvę ir perspektyvą artimiausiu metu tapti mirtininku. Arba iš bado ir šalčio, arba nuo kitapus sopkos? Įsikūrusių rusų kareivių kulkos. Rusų armijos kapitonas Imanas pakliūva į savo armijos saugumo rankas ir yra vežamas į štabą, kur turėtų išgirsti nuosprendį. Tikriausiai mirties. Vokiečių lėktuvų antskrydžio metu Ivano sargybiniai žūsta, o jį, sužeistą ir be sąmonės, atranda samė Ani. Parsitempia į savo namu, atgaivina ir sušildo. Po kurio laiko į Ani sodybą atkeliauja ir nuo grandinės išsilaisvinęs Vilis, nešinas snaiperio šautuvu.
Griežtas policininkas persekioja kolegą nužudžiusius nusikaltėlius. Jam būtinai turi padėti sumanus lengvabūdis, apgavikas, atlikęs bausmę už banko apiplėšimą ir paslėpęs pavogtą pusę milijono. Jie sunkiai randa bendrą kalbą, o ir tikslai jų skirtingi. Policininkas nori atkeršyti, o apgavikas svajoja atgauti pinigus…