„Kartą Amerikoje“ veiksmas prasideda Niujorke, 3-iojo dešimtmečio pradžioje. Du žydų geto paaugliai Davidas ir Maksas – smulkūs nusikaltėliai, įsimylėję tą pačią gražuolę Deborą. Davidas užmuša juos persekiojusį gangsterį Bagsį ir patenka į kalėjimą. Po dešimties metų jis atgauna laisvę, Davido laukia Maksas. Laikai pasikeitė – JAV galioja prohibicijos įstatymas, o alkoholio kontrabandininkai tapo organizuoto nusikaltimų pasaulio lyderiais. Davidas ir Maksas taip pat pelnosi iš alkoholio. Veiksmas apima didžiulę laiko atkarpą. Filmas tai parabolė apie draugystę, ištikimybę sau ir principams, ir apie neišsipildžiusią meilę.
Jauna FTB agentė Clarice Starling paskiriama į pagalbą surasti dingusią moterį ir išgelbėti ją nuo psichopato žudiko, kuris savo aukoms nulupa odą. Clarice bando suprasti nusikaltėlio mąstymą, bendraudama su kitu psichopatu...
Dvylikos metų mergaitė Matilda, grįžusi iš parduotuvės savo bute randa iššaudytą šeimą bei jame dar siautėjančius gangsterius. Mergaitę išgelbėja kaimynas Leonas, kuris yra samdomas žudikas. Matilda paprašo, kad vyras išmokytų ją šios profesijos subtilybių.
Buvęs draudimo kompanijos darbuotojas Leonardas Shelby (akt. Guy Pearce) tampa žiauraus nusikaltimo liudininku. Prieš pat atsitiktinai atsibudusio jaunuolio akis yra išprievartaujama ir nužudoma jo žmona. Todėl jis nenumaldomai trokšta keršto ir nieko daugiau. Net ir pats palankiausias teismo sprendimas jo nepatenkintų. Jaunuolis nori atkeršyti pats, bet nežino visiškai nieko apie žudiką. Jis nieko neatsimena....
Filmas pastatytas pagal Peter Shaffer to paties pavadinimo miuziklą. Istorija pasakojama jauno kompozitoriaus Antonio Salieri (akt. F. Murray Abraham) akimis. Jis tarsi Formano įrankis, vaizduojant paskutiniasias muziko V. Amadėjaus Mocarto gyvenimo dienas. Šis filmas pelnė net 8 kino akademijos Oskarus.
Padėvėtų automobilių pardavėjui Džeriui mirtinai reikia pinigų. Pinigu turi jo uošvis, bet jis yra toks šykštuolis, kad į jį kreiptis net neverta. Bet Džeris sugalvoja originalų planą, kaip tuos pinigus iš uošvio "išmušti": kadangi senis tikriausiai myli savo dukterį, tai tikrai sumokes už ją išpirką. Žmonos pagrobimui Džeris pasamdo du tipus: Karlą, pasižyminti visada perkreipta fizionomija ir ilgšį Girą, kuris per parą sugeba išspausti porą žodžių, bet veido mimika nenusileidžia Basteriui Kitonui. Mažoje užeigoje sudaromas konkretus veiksmų planas, kuris Džerio nuomone, yra tiesiog idealus. Bet kadangi planą vykdyti imasi du idiotai, tai jis virsta katastrofa. Duetas pradeda veikti savarankiškai, atsiranda lavonų, lagaminėlis pinigų ir absoliutus absurdas, kuriam galą padaro devintą mėnesį nėščia policininkė Marge Gunderson.
Kalbėdami apie karo filmus, kritikai visuomet pamini Lewiso Milestono šedevrą sukurtą dar 1930-aisiais metais. Tuomet gimė geriausia Eriko Marijos Remarko romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija, iki šiol laikoma viena geriausių karo dramų. Jauno idealisto Polio Boimerio trumpo gyvenimo istorija tapo aistringu kaltinimu militaristinei politikai ir tobulai įkūnijo Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pražudytos „prarastosios kartos“ atminimą. Organizuodami filmavimus kino studijos „Universal“ vadovai negailėjo lėšų nei karo scenoms, nei moderniausioms tų laikų technologijoms. Šiais laikais šis senas, bet nepasenęs Lewiso Milestono filmas laikomas karinės dramos etalonu. Filmas apdovanotas dviem pagrindiniais tų metų Oskarais: už geriausią metų filmą ir režisūrą.
Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą (Olga Baclanova). Kleopatra tik naudojasi jo dėmesiu dėl pramogos ir turi romaną su Herakliu (Henry Victor). Netrukus porelė išgirsta apie didelį Hanso palikimą ir nusprendžia jį pasisavinti. Kleopatrai tik reikės ištekėti už neūžaugos ir jį nunuodyti. Kadangi filmas vyksta tokioje avangardinėje aplinkoje, čia sutiksime begalę keistų personažų, kaip žmogų-skeletą, Siamo dvynes, bekojį žmogų, barzdotą moterį, asmenį turintį vyriškų ir moteriškų bruožų, protiškai atsilikusį "mažagalvį" su išplėstu veidu, žmogų-liemenį, kuris neturi nei rankų, nei kojų ir begalę kitų. Filmas tiesiog nenustoja į ekraną mėtyti vis keistesnes asmenybes laikui bėgant. Gal kas galvoja, kaip jiems pavyko padaryti tokį įtikinama grimą? Atsakymas paprastas, visi šiame filme pavaizduoti keistuoliai yra tikri išsigimėliai, užtat čia ir išryškėja filmo dokumentikos dalelės.
XX amžiaus pabaigoje žmonių populiaciją nuo žemės paviršiaus nušluoja mirtinas virusas. Išlikę keli procentai žmonijos priversti apsigyventi giliai po žeme. Nuteistasis Džeimsas Koulas sutinka dalyvauti eksperimentų serijoje mainais į amnestiją. Jis išsiunčiamas į praeitį, kad rastų žmones, atsakingus už paleistą virusą, ir gautų jo pavyzdį, pagal kurį galėtų sukurti priešnuodį. Įvykus klaidai jis atsiduria šešeriais metais anksčiau, nei planuota, ir dėl savo elgesio yra uždaromas į psichiatrijos ligoninę. Ten jis sutinka anarchistinių pažiūrų gyvūnų teisių gynėją Džefrį Goinsą. Šis bando padėti Džeimsui pabėgti iš ligoninės, tačiau bandymas nepavyksta. Koulas apsvaiginamas raminamaisiais ir prirakinamas prie lovos. Netrukus ligoninės personalas pastebi, kad Koulas dingo. Jis grįžta į savo laikus, bet netrukus vėl siunčiamas praeitin, kad surastų „dvylikos beždžionių armiją“ – pogrindinę grupuotę, tariamai paleidusią virusą, kuriai vadovauja Goinsas...
Iš tolimosios K-PAX planetos atskrenda Prot'as. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų Žemės gyventojų, tačiau elgiasi labai keistai ir visi pradeda manyti, jog jis tikrai kitoks… Filmas pasakoja apie genialų daktarą Mark'ą Powell'ą, dirbantį vienoje iš geriausių Manheteno ligoninių bei mėginantį išgydyti intelektualų keistuolį, pasivadinusį Prot'u ir įrodinėjantį, jog jis atvyko iš nežinomos, tūkstančius šviesmečių nutolusios planetos K-Pax. Aišku tik tiek, kad jis - arba ateivis, arba silpnaprotis...
Filmo "Anglas ligonis" žvaigždė Ralphas Fiennesas vaidina buvusį policininką, besiverčiantį prekyba neteisėtais filmais. Lenis Nero savo klientams žada išpildyti visas svajones ir slapčiausius troškimus. Mat filmai, kuriuos jis parduoda, įrašyti tikrų žmonių, todėl juos žiūrintis gali pajusti ir patirti tą patį, ką ir jie. Netikėtai prekybininkui į rankas patenka plokštelė, kurioje įrašytas merginos nužudymas. Kartu su drauge Lornete, kurią vaidina "Oskaro" savininkė Angela Bassett, jis ima tirti šią bylą. Mat nužudytoji - buvusios Lenio merginos draugė. Netrukus paaiškėja, kad buvusi mylimoji taip pat įsipainiojusi į šį nešvarų reikaliuką.
Aliaskoje prasideda baltosios naktys, kai į nedidelį tykų miestelį atvyksta du Los Andželo detektyvai – patyręs Vilas Dormeris ir jo partneris Helas Ekhartas. Kartu su vietine teismo pareigūne, entuziastingąja Eli Bar, jie turi išnarplioti sudėtingą septyniolikmetės nužudymo bylą, kuri sukrėtė visą apylinkę. Žinodama Dormerio praeities nuopelnus, jaunoji pareigūnė juo sužavėta ir nė neįtaria, kad detektyvų praeities klaidomis susidomėjęs vidaus tyrimų skyrius. Visą parą už lango šviesu ir Dormeris, kankinamas sąžinės priekaištų, jau šešias paras negali užmigti. O dar per nepavykusią pasalą, kai viską dengė tirštas rūkas, Dormeris netyčia nušauna savo partnerį. Jei prisipažintų kaltas, sulauktų nešlovės ir baigtų karjerą. Todėl Dormeris suklastoja įkalčius ir žmogžudyste apkaltina pabėgusį nusikaltėlį. Netrukus Dormeris aptinka pėdsaką ir randa netoli gyvenantį detektyvų rašytoją Vuolesą Finčą. Detektyvas supranta, kad rado nusikaltėlį. Tačiau jį suėmus, išaiškės ir Dormerio kaltė.