Vieniša našlė, po kraupios vyro mirties, kovoja su sūnaus baimėmis. Jis bijo monstro, klaidžiojančio namo koridoriais. Tačiau moteris monstrais netiki, ji mano, kad viską galima paaiškinti sveiku protu, kol nesupranta, jog jis visgi yra tikras.
Oliveris (akt. Azhy Robertson‘as) nuo pat kūdikystės buvo kitoks. Autizmo sutrikimą turintis vaikas, net ir sulaukęs mokyklinio amžiaus, gyvena savo pasaulyje, praktiškai nekalba ir šalinasi žmonių. Vaikai, kaip žinia, gali būti itin negailestingi tiems, kurie yra kitokie nei jie patys. Dėl savo kitoniškumo, Oliveriui būtinas mobilusis telefonas ar planšetė – kad jų pagalba galėtų bendrauti su aplinkiniu pasauliu. Vieną dieną nutinka kažkas nepaprasto: iš ekrano į jį kreipiasi nepažįstama būtybė, prisistatanti Lario vardu ir taip pat ieškanti draugo.
Ištikimiausi Džerio kompanionai – naminiai augintiniai – katinas ir šuo. Ligai paūmėjus jam pradeda vaidentis, kad katinas jam įnirtingai siūlo tapti serijiniu žudiku. Laimei, geraširdis katino oponentas šuo įtikinėja šeimininką, kad jis yra geras žmogus ir nevalia daryti blogo kitiems. Ilgainiui Džeriui pabosta sąžiningai gerti vaistus, ir jį vis dažniau pradeda lankyti mintys, kad vis tik viskas yra visai kitaip nei jam atrodo – t.y. pasaulis iš tiesų yra šiurpi vieta, kur pavojai tyko už kiekvieno kampo ir visi pasiryžę padaryti jam galą. Vieną dieną Džerio fabrike pasklinda baisi žinia – nužudytas bendradarbis... Kas tai padarė? Ar Džeris galiausiai pralaimėjo kovą su blogiu savyje?