Pelenės pamotė visais būdais bando ištekinti savo kvailą ir piktą dukterį už princo. Tačiau princas visai nenori vesti. Jis net susipyksta su tėvu ir rengiasi iškeliauti iš pilies... Tą akimirką princas įsimyli žavingą nepažįstamąją su kauke, kuri staiga dingsta. Jaunuolis net nenutuokia, kad miške sutiktas puikus šaulys ar išdykėlė mergina yra ta pati nepažįstamoji. Tai Pelenei padeda stebuklingieji riešutėliai. Vienas jų net slepia savo vestuvių dovaną...

Arielė, jauniausia karaliaus Tritono dukra, yra nepatenkinta savo gyvenimu jūroje. Jai atrodo, kad ji priklauso žmonėms, tad dažnai ginčijasi su tėvu apie tuos „barbariškus žuvų rijikus“. Savo norų įgyvendinimui Arielė sudaro sutartį su Ursula, jūrų ragana. Tačiau ši undinėlei ir jos tėvui yra numačiusi nekokį likimą.

Seserys raganos būtų gyvenusios amžinai, bet visas kortas sumaišė berniukas. Už tai jis buvo užkeiktas – paverstas nemirtingu katinu... Salemo gyventojai raganas pakorė, bet vyriausiosios sesers prakeiksmas liko... Po trijų šimtų metų atsirado legvabūdis skaistus jaunuolis, netikintis paistalais apie Salemo raganas. Jis uždegė juodaliepsnę žvakę ir prikėlė iš numirusių raganas. Sesulės vėl rezga mintį, kaip atjaunėti ir gyventi amžinai, tik kažin kaip seksis įgyvendinti savo kėslus dvidešimtajame amžiuje.

Visų gerai žinoma istorija apie princesę Aurorą. Piktoji ragana Malefisentė prakeikia karaliaus dukterį Aurorą, nusiųsdama siaubingą prakeiksmą. Karalius, bandydamas išvengti tokios lemties, atiduoda savo dukterį trijų gerųjų fėjų priežiūrai.

Elfų mokykloje tarp mažiukų, “normalių” elfukų, tokių kaip vaikai sutinka sapnuose ir realybėje, kėdėje pūpso milžiniškas žaliakelnis aukšta kepure. Kas jis toks? Kaip čia atsidūrė? Juk tokių elfų nebūna! O istorija čia paprasta: prieš daug metų mažylis įsiropštė į Kalėdų Senelio dovanų maišą. Senelis grįžo į gimtuosius namus, priklydėlį įsivaikino elfų šeimynėlė, pavadino jį švelniu Bičiulio vardu ir augino kaip savo vaikelį. Tačiau, kai mažiukas išaugo į normalaus ūgio žmogėną, atsirado galybė problemų. Tiesiog jis niekur nebetilpo! Miniatiūriniai elfų namai jam tapo per ankšti, jis kliūdavo visur, kur tik pasisukdavo, pridarydavo galybę nemalonumų visai pasakiškai bendruomenei. Tada Bičiulį užauginęs elfas patarė netikram sūnui keliauti pas žmones, rasti biologinius tėvus ir bandyti prisitaikyti Niujorke.

Jaunuolis Taranas svajoja tapti didžiu kariu, bet kol kas jo darbas yra prižiūrėti ir saugoti stebuklingą kiaulę, turinčią gebėjimų pranašauti. Svajones tapti karžygiu tenka šiek tiek atidėti, nes stebuklingą kiaulę pagrobia piktas valdovas.

Nugalėjęs piktą drakoną, išlaisvinęs nuostabią princesę, sukūręs šeimą ir išgelbėjęs uošvio karalystę, Šrekas ima nuobodžiauti. Jis jau nebe tas piktas žalias žmogėdra, nuo kurio neatsisukdami bėgdavo drąsiausi vyrai, o pareigingas šeimos vyras. Anksčiau sapnuodavęsis tamsiausiuose košmaruose, dabar Šrekas dalija autografus ant žemdirbių šakių ir dalgių. Nebeapsikentęs tokio gyvenimo, Šrekas paprašo vieno paslaptingo nykštuko grąžinti jam jausmą tų dienų, kuomet jis buvo jaunas, laisvas ir nepriklausomas pelkėje gyvenęs žmogėdra. Deja, norai nebūtinai pildosi būtent taip, kaip mes įsivaizduojame. Šrekas susivokia patekęs į kažkokią keistą realybę, kurioje karalystės valdovas – tas pats piktasis nykštukas, žmogėdras medžioja visi kas netingi, jiedu su Fiona apskritai niekuomet nebuvo susitikę, Asiliukas jo taip pat nepažįsta. Dabar tik nuo Šreko priklauso, ar pasaulis sugrįš į normalias vėžes.