Kultinis ukrainiečių ir lenkų filmas​, pelnęs 17 tarptautinių apdovanojimų. Filme yra pasakojama apie Zosią, kuri nepaisant to, kad yra įsimylėjusi ukrainietį vaikiną iš to paties kaimo, yra priverčiama ištekėti už turtingo našlio. Netrukus prasideda Antrasis pasaulinis karas ir kyla etninė įtampa. Vykstant karui, Zosia bando išgyventi.

Įtakingas valdininkas Coa Cao įtikina imperatorių paskelbti karą Xu karalystėms vakaruose ir Wu rytuose. Pastarųjų karvedžiai, siekdami apsisaugoti nuo milžiniškos armijos, suvienija jėgas ir pradeda bekompromisę kovą, kurios kulminacija - mūšiai prie Raudonosios uolos.

1956-aisiais JAV pasirodė pirmoji įgarsinta L.Tolstojaus romano „Karas ir taika“ ekranizacija. Ankstesnės trys buvo sukurtos nebyliojo kino epochoje. Filmo žvaigžde tapo Odri Hebern, ekrane įkūnijusi Natašą Rostovą. Kai pasirodė šis filmas, aktorei buvo 27-eri. Miniatiūrinė Odri sugebėjo perteikti L.Tolstojaus herojės vidinio pasaulio sudėtingumą. Ir dabar, dar sykį pažiūrėjus filmą su O.Hebern ir palyginus jį su kitomis „Karo ir taikos“ ekranizacijomis, galima dar kartą įsitikinti, kad amerikietė aktorė perprato rusės Natašos Rostovos charakterį, perėmė įpročius, pažvelgė į savo personažo sielos gelmes ir išreiškė jos meilę. Nors 1956 metų „Karo ir taikos“ ekranizacija vis sensta, savo žavesio nepraranda. Priešingai, tai retro filmas, kurį galima su malonumu žiūrėti dar ir dar kartą ir vėl pasiduoti pagrindinės herojės, vaidinamos O.Hebern, žavesiui.

Pulkininkas Viljamas Maknamara (vaid. Bruce Willis) patenka į vokiečių koncentracijos stovyklą. Jis nepasiduoda ir rengia pabėgimo planus, o jų įgyvendinimą palengvina koncentracijos stovykloje įvykdyta žmogžudystė. Žinodamas, kad kiekvieną akimirką gali žūti, Viljamas pradeda įgyvendinti apgalvotą pabėgimo iš stovyklos pragaro planą ir laukia tinkamo momento suduoti priešui atsakomąjį smūgį.