Antrasis Edwardo Shultso filmas nukelia žiūrovus į baisios ligos nusiaubtą pasaulį – vienus ji pražudė vos per kelias dienas, o likę gyvi desperatiškai ieško maisto ir nepasitiki niekuo aplinkui. Tai tikrai siaubinga liga: kūnas pasidengia kraujosrūvomis, akys pajuoduoja, žmogus vemia krauju. Tačiau tai nėra dar viena variacija „The Walking Dead“ ar „28 Days Later“ tema. Labai svarbu, kad Shultso pasaulio pabaigos vizija prasideda ne nuo atakos, o nuo įvykio, visam laikui pakeitusio jauno vyro gyvenimo trajektoriją: artimo žmogaus mirties. Tai filmas, kuriame blogiukai yra praradimas, sielvartas, skausmas, baimė ir nepasitikėjimas, o ne tradiciniai smegenų ištroškę zombiai, antgamtiškos jėgos, ar miškuose tūnančios raganos – ir nepaisant to, tai yra vienas baisiausių pastarųjų metų filmų.

Praktiškai, tai filmas apie karą, kuriame nedalyvauja nei vienas žmogus. Nei viename istorijos vadovėlyje Jūs nerasite tikslios šio karo datos, nes jis vyksta kasdien. Pagaliau kinuose galėsime pamatyti visą teisybę apie tūkstančius metų besitęsiantį susirėmimą tarp kačių ir šunų. Kačių armija labai trokšta dominuoti gyvūnų pasaulyje, todėl planuoja sunaikinti visą naujai išrastą vakciną. Jeigu joms pavyks, tai žmonių prisirišimas prie šunų paslaptingai išnyks. Bet šunų grupuotės agentams tokios žaidimo taisyklės, mažiausiai, nepatinka...